Japonijos ambasadorius: norėčiau pagyventi Kaune

Dvejus metus Lietuvoje reziduojantis Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki (S.Y.) ir jo žmona Yuko Yamasaki (Y.Y.) sako atradę daug panašumų tarp Japonijos ir Lietuvos žmonių, o ponia Yuko netgi išmoko skambinti lietuviškomis kanklėmis. Ambasadorius nekantriai laukia rudenį Kaune vyksiančios Sugiharos savaitės, o Chiunę Sugiharą laiko japonų ir lietuvių tautas vienijančia asmenybe.

– Šiuos metus Seimas paskelbė Sugiharos metais. Ką jums reiškia Ch.Sugiharos asmenybė?

S.Y.: Ch.Sugihara prieš 80 metų buvo diplomatas, kuris dirbo vicekonsulu tuomečiame Japonijos konsulate Kaune. Plečiantis Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. iš Lenkijos ir kitų šalių atbėgusiems žydams jis išdavė tranzitines vizas, kurios leido šiems pasiekti Japoniją. Manoma, kad taip buvo išgelbėta tūkstančių žmonių gyvybė.

Ch.Sugihara buvo išskirtinis humanistas. Po ilgų ir sunkių svarstymų jis pasirinko humanizmo kelią ir savo asmenine valia išduodavo vizas. Po karo, kai daug žmonių pradėjo prisiminti jo žygdarbį, jis buvo labai kuklus, sakydamas: "Nepadariau nieko ypatingo, dėl ko reikėtų kelti tiek triukšmo." Aš jį gerbiu ne tik kaip diplomatą, bet pirmiausia kaip žmogų.

– Koks Ch.Sugiharos vaidmuo palaikant ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos?

S.Y.: Ch.Sugihara neabejotinai yra labai svarbus tiltas tarp mūsų tautų. Girdėjau, kad per 2019 m. Sugiharos namus aplankė net 17 tūkst. japonų turistų. Daug japonų būtent dėl Sugiharos istorijos apsilanko Lietuvoje ir iš arčiau susipažįsta su Lietuva. Be to, manau, kad ir lietuviai per Ch.Sugiharos istoriją susidomi Japonija. Kuriami draugiški santykiai tarp Sugiharos gimtinės Gifu prefektūros ir Kauno, delegacijos lanko vienos kitas ir vyksta įvairūs mainai.

– Šiuo metu visas pasaulis susiduria su COVID-19 pandemija, ne išimtis – ir Lietuva bei Japonija. Kaip Japonijai sekasi spręsti pandemijos iššūkius?

S.Y.: Liepos 8 d. duomenimis, Japonijoje apsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius siekė 20 tūkst., o mirusiųjų – 979, todėl Japonija sugebėjo išlaikyti žemą užkrėstumo lygį. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) irgi labai vertina Japonijos pastangas ir Europoje bei kituose regionuose pristato tai kaip sėkmingą Japonijos modelį. Svarbiausi to veiksniai yra gana įvairūs. Paprastai pabrėžiama tai, kad šalis turi aukštus higienos ir sanitarijos standartus, o japonams būdinga stipri tarpusavio atsakomybė, sveikindamiesi jie nespaudžia rankų ir jau nuo gerokai seniau turi įprotį dėtis kaukes. Specialistai kaip svarbų dalyką nurodo ir tai, kad buvo efektyviai aptikti ligos židiniai ir identifikuoti turėję kontaktą su apsikrėtusiaisiais asmenys, taip pat tai, kad anksti imtasi prevencijos priemonių.

Mėgstamiausias lietuviškas žodis yra "draugystė". Labai norėčiau išlaikyti ilgalaikę draugystę su Lietuvoje sutiktais draugais.

– Ar manote, kad pandemija turės įtakos mūsų dvišaliams santykiams? O gal tai bus nauja galimybė?

S.Y.: Prieš keletą metų tarp Japonijos ir Lietuvos vyriausybių buvo pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo gyvybės mokslų ir medicinos srityse. Abi šalys yra išvysčiusios labai aukštą gyvybės mokslų tyrimų lygį, todėl labai tikiuosi, kad jos abi ateityje kartu bendradarbiaus kuriant mokslinius tyrimus ir technologijas kovojant su koronavirusu.

– Šiemet buvo suplanuota daug renginių, skirtų Sugiharos metams, taip pat – ir Sugiharos savaitė Kaune. Ar planuojama atšaukti renginius?

S.Y.: Šie metai sutampa su Ch.Sugiharos išduotų gyvybės vizų 80-mečiu, todėl Seimas paskelbė juos Sugiharos metais. Prisimenant tai, planuojama daug įvairių renginių. Girdėjau, kad Kaune spalį organizuojama Sugiharos savaitė, kurios metu planuojama daug nuostabių renginių, sustiprinsiančių mūsų tautų draugystę. Japonijos ambasada irgi ketina aktyviai dalyvauti šiuose renginiuose.

– Lietuvoje jau praleidote beveik dvejus metus. Papasakokite savo įspūdžius apie mūsų šalį ir Kauno miestą. Ar buvo kokių nors stebinančių dalykų? O gal norėtumėte gyventi Kaune?

S.Y.: Aš jaučiu, kad tarp lietuvių ir japonų yra daug panašumų. Abi tautos turi daug rimtų, kuklių žmonių. Tai, kad Lietuvoje yra daug apsiskaičiusių žmonių, irgi labai primena Japoniją. Jau du kartus dalyvavau vasarį vykstančiose Vilniaus knygų mugėse ir buvau sužavėtas, kad tiek daug lankytojų suplūsta iš visos Lietuvos.

Be to, pajutau, kad abiejose šalyse skiriasi žmonių būdas ir mąstysena, priklausomai nuo regiono. Kaune, sprendžiant iš jo pastatų ir miesto išvaizdos, jauti, kad kažkada jis buvo Lietuvos centras. Jis man primena nuo senovės Japonijos sostine buvusį Kiotą, išlikusį istorijos pojūtį. Kadangi aš žaviuosi istorija, norėčiau kada nors pagyventi ir Kaune.

– Kokį įspūdį jums palieka Lietuvos žmonės? Ar patinka lietuviška virtuvė ir patiekalai?

Y.Y.: Atvažiavus į naują vietą visuomet nekantriai laukiu galimybės išbandyti vietinę tradicinę virtuvę. Kadangi mes atvykome į Lietuvą vasarą, pirmiausia mus nustebino ryškiai rožinė šaltibarščių spalva. Paragavę cepelinų, dėl jų tamprios tekstūros pagalvojome, kad jie labai primena Hokaido saloje paplitusį iš bulvių gaminamą patiekalą, buvome sužavėti išskirtine šakočio forma, primenančia medžio šakas. Į Lietuvą iš Japonijos atvykusiems svečiams pirmiausia rekomenduojame paragauti šiuos tris dalykus ir dažniausiai sulaukiame teigiamo įvertinimo.

Man smagu apsilankyti ir vietiniuose turguose. Manau, kad vienas iš Lietuvoje susižavėjimą keliančių dalykų yra tie produktai, kurių neturime Japonijoje: vietiniuose kaimų ūkiuose gaminami rankų darbo sūriai, medus, kurio skonis keičiasi kartu su metų laikais, juoda duona ir kiti.

Atvykę į Lietuvą labai džiaugiamės galėję susirasti daug draugų. Visi jie yra labai malonūs, daug lietuvių domisi Japonijos kultūra, ir man dėl to labai džiugu. Tikiu, kad galėsiu šiek tiek prisidėti pristatydama japonų arbatos ir maisto kultūrą Lietuvoje.

– Mokotės skambinti lietuviškomis kanklėmis. Ar jau kažkiek susipažinote su lietuvių kultūra? Gal jau mokate ką nors pasakyti lietuviškai?

Y.Y.: Kai pirmą kartą išgirdau kanklių skambesį, mane sužavėjo nuostabus jų tembras, ir panorau išmokti skambinti. Niekada negalvojau, kad imsiuosi mokytis groti nauju muzikiniu instrumentu, bet tai tapo gyvenimo iššūkiu. Kartu su vyru norime išmokti kelias lietuviškas dainas ir jas parsivežti į Japoniją.

Y.Yamasaki sužavėjo lietuviškų kanklių skambesys.

Kalbant atvirai, mums, japonams, mokytis lietuvių kalbos labai sudėtinga. Mano mėgstamiausias lietuviškas žodis yra "draugystė". Labai norėčiau išlaikyti ilgalaikę draugystę su Lietuvoje sutiktais draugais.


Apie autorių

Aurelijus Zykas – Vytauto Didžiojo universiteto docentas, 2007–2019 m. vadovavęs universiteto Azijos studijų centrui. "Azija LT" įkūrėjas. 2017 m. kartu su bendražygiais pradėjo Sugiharos savaitės tradiciją, kurią tęsia iki dabar. Sugiharos savaite siekiama prisiminti 1939–1940 m. Kaune gyvenusio Japonijos konsulo žygdarbį gelbstint iš Lenkijos pabėgusius žydus, o kartu sujungti su šia istorija susijusias tautas per meninius, kultūrinius, švietimo ir verslo projektus. Šiuo metu A.Zykas vadovauja Kauno–Japonijos draugystės asociacijai, kuri yra viena pagrindinių Sugiharos savaitės organizatorių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete

kauniete portretas
Visada zaviuosi AZIJOS menais;o JAPONIJA ---tai talentingu ,tvarkingu ,protingu zmoniu valstybe. Ir ju prisirishimas prie savo ZEMES !! yra pavyzdinis-pagirtinas,meile ir atsakomybe savo TEVYNEI {japonu !!} yra pavyzdys tautoms

japonamat

japonamat portretas
nypazystu tokio

...,apie SAVO AKCENTELI...,

...,apie SAVO AKCENTELI..., portretas
svajoti neDRAUDZIAMA...,kai labai SVAJOJI,TIKI ir SIEKI SVAJONES issiPILDO... TASKAS
VISI KOMENTARAI 24
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių