Iš Izraelio sugrįžo gyventi į Lietuvą

Žinojusi, kad be lietuviškų tėvų gimimo liudijimų negaus Lietuvos pilietybės, Bella ėmėsi jų ieškoti. "Šie dokumentai per karo sumaištį buvo dingę. Mano tėtis tarpukariu buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Archyvuose savanorių sąrašuose pavyko rasti jo pavardę – buvo aišku, kad tarnauti kariuomenėje galėjo tik Lietuvos pilietis. Tai tapo pagrindu suteikti man Lietuvos pilietybę", – sakė Bella. Prieš porą mėnesių, kai jai buvo suteikta Lietuvos pilietybė, moteris iš karto persikraustė nuolatos gyventi į Kauną.

Kolekcionuoja šypsenas

"Žmonės man išsikalba, nusišypso – man tai didžiausia dovana. Aš kolekcionuoju šypsenas. Kiekviena šypsena man verta milijono", – užsiminė lengvai bendrą kalbą su aplinkiniais randanti pašnekovė. – Iš kai kurių lietuvių išgirstu: jūs – pirma žydė, kurią sutinku savo gyvenime. Noriu, kad lietuviai kuo daugiau sužinotų apie žydus, noriu pasakoti apie savo tautą, noriu pasakoti ir apie tuos žmones, kurie gelbėjo žydus nuo holokausto." Pasak Bellos, reikia prisiminti holokaustą, nepamiršti, kad buvo žudomi ir kaimynai, tačiau nekaltinti vaikų ir anūkų už tėvų kaltes.

"Pasaulis nieko nepasimokė iš holokausto, nieko. Vėl žūsta nekalti žmonės, vėl vyksta karai", – pastebi pašnekovė. Pasiteiravus, ar ji pritaria dabartinei Izraelio politikai nepripažinti Palestinos, neiti į derybas dėl Gazos Ruožo, iš Bellos išgirstu netikėtą atsakymą: "Aš nekritikuoju valdžios sprendimų. Mes ją išrinkome, dabar tegul ji dirba."

Bella stebisi mažu rinkėjų aktyvumu Lietuvoje. "Lietuviai sako: ai, nebalsuosiu. O paskui pyksta, kad valdžia nepatinka. Tai eikite balsuoti, patys rinkite savo valdžią! – ragina Bella, besiruošianti balsuoti Seimo rinkimuose. – Rinksiu ir Lietuvos valdžią, kai ateis laikas – ir Izraelio. Tam nebūtina toli keliauti – galiu balsuoti per ambasadą Vilniuje."

Moteris užsimena, ko iš žydų galėtų pasimokyti lietuviai: "Žydai – vieningi, jie brangina Izraelį, ir lietuviai turėtų branginti Lietuvą. Anksčiau dažnai skraidydama iš Izraelio į Lietuvą sutikdavau daug jaunų žmonių – lietuvių emigrantų. Nuo jų išpasakotų istorijų man vis dar skauda širdį. Išvažiuoja su vaikais, o juk jautresniam vaikui tokia didžiulė gyvenimo permaina gali sužaloti gyvenimą. Lietuva turėtų investuoti, kad jauni žmonės neišsivažinėtų."

Gerbia tikinčiuosius

Namas, kuriame Bella nuomojasi butą – vos per keletą namų nuo Kauno choralinės sinagogos. Tačiau į sinagogą moteris sakosi neinanti. "Aš laisvamanė, tačiau gerbiu tikinčius žmones. Izraelyje gyvenau šalia sinagogos. Tuomet šeštadieniais mano balkone nekabėdavo skalbiniai, pati neidavau ten parūkyti. Dabar, kai gyvenu Lietuvoje, mano namuose sekmadieniais neūžia skalbyklė, nejungiu dulkių siurblio. Gerbiu katalikų tradicijas, kuriems sekmadienis – šventa diena", – užsimena pašnekovė.

Bellai patinka lietuviškas maistas, tačiau čia ji pasigenda įvairiautautės virtuvės patiekalų, kurių be vargo galėdavo paragauti Izraelyje. "Kaunui labai reikėtų kelių Izraelio virtuvės restoranų, – įsitikinusi Bella. – Tačiau vietinis maistas čia geras. Mėgstu varškę, pasukas, vištos krūtinėlę. Sūnus man sako: gerai gyveni, mama, jei nuolatos vištos krūtinėlę valgai. Izraelyje ji brangi."

Moteris užsimena: ji norėtų, kad kuo daugiau lietuvių pamatytų Izraelį, įsitikintų, kad stereotipai apie šią šalį, jo žmones yra neteisingi. Izraelyje liko būrys Bellos draugų ir artimiausieji – sūnus ir dvi anūkės, su kuriomis močiutė jaučiasi labai artima. "Palaikyti ryšius su jais – nesudėtinga: yra skaipas, kitos programos. Tik naudokis", – Bella užsimena tiesiog telepatiškai jaučianti, kada sūnui, anūkėms reikia jos žodžio, patarimo.

Ar ji nesigaili sugrįžusi gyventi į Lietuvą? "Kaune aš kiekvieną dieną jaučiuosi laiminga. Ir reikalinga – jaučiu pareigą dirbti dviejų tautų labui. Čia turiu draugų, jų neskirstau į žydus ar lietuvius. Jau žinau, kur švęsiu Kalėdas, – eisiu pas kaimynę Saulę, jau turiu kvietimą", – šypsosi pašnekovė.

Giminė susitiks Lietuvoje

"Bella – išskirtinis žmogus", – sako neseniai Kaune lankęsis advokatas iš Tel Avivo Adi Leronas. Lietuvos pilietybės siekiantis litvako sūnus užsiminė, kad be jos pagalbos Kaune, kur jis ieško savo giminės pėdsakų, nebūtų išsivertęs.

A.Lerono tėvas Tuvija Urjasovičius, būdamas šešerių, su savo tėvais pasitraukė iš Lietuvos 1938 m. Šeima įsikūrė Izraelyje. Paragintas tėvo, A.Leronas nusprendė siekti Lietuvos pilietybės. Dokumentus jai gauti Izraelio pilietis pateikė prieš pusantrų metų. A.Leronas nesiryžo vertinti, ar reikalai pajudėjo įsigaliojus Pilietybės įstatymo pataisai. "Iš pradžių buvo problemų, nes čia niekas nerado mano tėvo gimimo liudijimo, įrodančio, kad mano tėvas gimė Lietuvoje. Aš tikiuosi gauti Lietuvos pilietybę kaip Lietuvos piliečio sūnus. Iš pradžių buvo rasti tik jo tėvų, mano senelių, gimimo liudijimai ir jų santuokos liudijimas. Man kaip teisininkui šie dokumentai atrodo pakankami, tačiau čia iš to buvo padaryta problema. Norint supaprastinti pilietybės suteikimo procedūrą, tokių problemų neturėtų kilti. Tačiau vėliau buvo rastas tėvo gimimo liudijimas, ir, tikiuosi, dabar jau nebebus jokių kliūčių pilietybei gauti ir tai ilgai neužtruks", – vylėsi advokatas.

A.Leronas užsiminė, kad norėtų Lietuvoje įsigyti butą kaip antrąją vietą gyventi. Kol kas idėją tik svarsto – investuotų tik gavęs Lietuvos pilietybę. "Renkantis tarp dviejų miestų, teikčiau pirmenybę Vilniui. Tiesa, Kaune aš buvau labai trumpai – vos 24 valandas. Tačiau Vilnius man pasirodė labiau vakarietiškas miestas. O Kaune reikia investicijų norint, kad jis taptų modernia ir populiaria vieta", – pastebėjo pašnekovas. Jis apgailestavo, kad Kauno žydų ligoninė, kurioje gimęs jo tėvas, atrodo labai liūdnai. "Nesuprantu, kodėl Kauno meras nedaro jokių žingsnių, kad ji būtų atnaujinta. Ligoninė buvo svarbi institucija – ji turėtų būti išsaugota ateities kartoms", – įsitikinęs A.Leronas.

Grįžęs į Izraelį, A.Leronas ragina savo giminaičius taip pat siekti Lietuvos pilietybės. "Mes juk kilę iš Lietuvos. Be to, mūsų seneliai paliko Lietuvą ne savo noru – jie buvo priversti tai padaryti. Ir mes laikome savo teise išsaugoti Lietuvos pilietybę", – užsiminė A.Leronas, pavasarį planuojantis surengti Lietuvoje savo giminės susitikimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Claire Emerick

Claire Emerick portretas
Tai prasidėjo nuo mažų nesusipratimų, po kurių, manau, peraugo į išsiskyrimą. Jis nebegrįžta namo. Tai man atnešė tiek skausmo, nes mes buvome kartu nuo vidurinės mokyklos laikų, o jis buvo mano pirmoji ir vienintelė meilė. Visur ieškojau pagalbos internete ir tada pamačiau tiek daug žmonių komentuojančių daktarą Ilekhojie, iš vieno komentaro gavau jo kontaktą ir pakalbėjau su juo apie savo situaciją, jis paaiškino susitaikymo procesą ir kaip jis padės. susitaikysiu su juo per tris dienas. Praėjo lygiai mėnuo, kai su juo susisiekiau, o su Mohu viskas buvo puiku, ir aš turėjau paskelbti šiuos komentarus, nes jis nusipelno visų pagyrimų, kad man padėjo. Palieku čia jo kontaktą su visais sąžiningai El. paštu: gethelp05 @ gmail com arba susisiekite su juo jo tiesioginiu telefono numeriu arba Whatsapp +2348147400259

Anonimas

Anonimas portretas
Lietuviai niekad nemėgo žydų.Jeigu lietuviai neprispautų žydų prie sienos,tikrai,kad daug žydų ir neišvažiuotų į Izraelį.Pavydas,tai blogi žmogaus bruožai. Su žydais,reikia draugauti,o ne kariauti .

ijole

ijole portretas
as daznai griztu prie medziagos[rasytines] apie Bella Shirin.man labai malonu ir girdeti ,ir matyti ta MOTERI ;norisi istiesti jai ranka ir paklausti :ar nenusivyle ,ar neiskaudino ,ar jau iprato prie mano tautieciu[kartais baikssciu,kartais negailestingu ir susiraukusiu]???? SEKMES drasiai ,jaunatviskai MOTERIAI[tai ---per ka Jus einate --lietuviai vadina;kryziaus keliai. Stiprybes jums, kolega,[as taip pat laisvamane]
VISI KOMENTARAI 38

Galerijos

Daugiau straipsnių