Statant Kauno hidroelektrinę (HE) užtvindytų kaimų gyventojus, Samylų bendruomenę ir kaimynus iš abiejų Kauno marių krantų subūrė tradiciniu tapęs renginys "Pėdos marių dugne".

Pernai Samylų kultūros centras ir seniūnija atgaivino kaimą iš marių dugno, šiemet antram gyvenimui prikeltas Kauno marių užlietų kaimų turgus.

Vaizdingoje marių pakrantėje savo gaminiais prekiavo ūkininkai, amatininkai, žolininkai. Improvizuotame turguje prekiauta tautodailės gaminiais, papuošalais, rankdarbiais, keramikos dirbiniais, vaistažolėmis. Dėmesį traukė ūkininko Audriaus Banionio dešros, skilandžiai ir pyragai, rankų darbo saldainiai. Pievoje griežė saviveiklininkų kapelos, polkas trypė šokėjai. Vaikai apspito lėlių teatriuko artistus ir ropštėsi į rankomis tempiamą vežimaitį. Ant iešmo čirškinosi paršiukas, o įlankos bangose suposi senovinis laivas.

Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti net undinėlę, tiesa, tik per specialų žiūroną ir tik aktoriaus sumeistrautoje dėžėje.

1959 m., pastačius Kauno HE, marios užliejo Nemuno slėnį, kuriame anksčiau būta dešimčių kaimų. Iškeldinti šimtai gyventojų negali pamiršti savo gimtųjų vietų, atsidūrusių dabartinių Kauno marių dugne. Žvelgdami į marias, pagal jiems žinomus pakrančių orientyrus iki šiol gali parodyti, kurioje vietoje būta jų tėviškių, ganyklų, bažnyčių. Jie ilgisi buvusių namų, kaimų, miškų, upelių ir net ypatingo skonio savo šulinių vandens.

Dabartiniame Kauno marių dugne gimę ir gyvenę žmonės apie sovietinės valdžios statant hidroelektrinę įvykdytą socialinį – ekonominį eksperimentą lygina su tremtimi. Rengiant būsimųjų marių dugną, iškirsti miškai, užversti šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės, į aukštesnes vietas iš 33 kaimų perkelta 721 sodyba.