Karščiausias taškas

Neabejotinai išskirtine galima vadinti Centro-Žaliakalnio vienmandatę apygardą – ir dėl per daugelį metų susiklosčiusių rinkėjų preferencijų, ir dėl šiuose rinkimuose iškeltų kandidatų puokštės. Čia į vieną kėdę Seimo salėje pretenduoja net penkiolika norinčiųjų, kai kitose apygardose registruota po dešimt–dvylika kandidatų.

Šios apygardos rinkėjai ištikimiausi konservatoriams – net per praėjusius Seimo rinkimus laimėjimus kitose Kauno vienmandatėse apygardose susižėrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Centro-Žaliakalnio apygarda nubalsavo už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį.

Prieš anuomečius rinkimus ryšį su savo šaknimis ir Kaunu žodžiais deklaravęs G.Landsbergis, praėjus rinkimams, savo elektoratą greitai pamiršo, dėl to burnojo ir jo partijos bendražygiai kauniečiai. Atrodo, kad meile savo apygardos rinkėjams kandidatas neliepsnoja ir dabar. Tiesa, dėl patekimo į Seimą, panašu, jam galvos sukti nereikia – daugiamandatėje apygardoje partijos sąraše jis įrašytas antras – už sąrašo lydere sutikusios būti Ingridos Šimonytės. Deja, su pačiu kandidatu pasikalbėti nepavyko – telefonu jis neatsiliepia.

Kita vertus, panašu, kad ne G.Landsbergis yra šių rinkimų svarbiausias asmuo Centro-Žaliakalnio apygardoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščionių šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) rinkėjams būtent čia siūlo balsuoti už skandalingai pagarsėjusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių. Patys kauniečiai juokauja, kad ir Kauno centre dar yra ką asfaltuoti, tad gal J.Narkevičius mato čia neartų dirvonų ir tikisi taip pelnyti rinkėjų pasitikėjimą? Paklaustas, kaip vertina savo galimybes Kaune, J.Narkevičius nedaugžodžiavo: "Objektyviai."

Retokai Kaune matomam G.Landsbergiui Centro-Žaliakalnio apygardoje iššūkį meta prieštaringai vertinamas ministras J.Narkevičius.

Pasiteiravus, kodėl kandidatuoja būtent Kaune, LLRA-KŠS atstovas J.Narkevičius pakomentavo: "O kodėl ne Kaune? Manau, kad galėtume  kandidatuoti visur, tačiau Kaunas yra Kaunas. Mes teikiame žmonėms tinkamą programą, kalbame apie vertybinius dalykus. Turime tvarkingą programą, ją realizuojame, savo veiksmą orientuojame į rezultatą. Ir Kaunas nebuvo nuskriaustas, Kaunui, kaip kiekvienam regionui, buvo suteikta galimybė tinkamiau tvarkyti infrastruktūrą. Seimo nariu esu ne pirmą kadenciją ir klysta tie, kurie mano, kad išrinktas Seimo narys turi užtikrinti tik tos apygardos interesus. Ne vieną klausimą "nuo rankos", jeigu taip kalbant, išsprendžiau ir Plungėje, ir Vilniaus rajone, ir Šilutėje. Jeigu kreipiasi asmuo ir yra poreikis padėti, mano gebėjimai tam tinkami. Nekalbant apie tai, kad Kauno pašto problematika yra išsaugota ir taip toliau."

Per praėjusius Seimo rinkimus G.Landsbergiui ant kulnų lipo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta nepartinė Audronė Jankuvienė, likusi antroje vietoje, tačiau, kadencijai persiritus į antrą pusę, ji tapo Seimo nare – pakeitė 2019 m. į Europos Parlamentą rinkėjų deleguotą "valstietį" Stasį Jakeliūną. Į politiką nėrusi buvusi žurnalistė, ko gero, neatsitiktinai pasirinko rinkiminį šūkį: "Kaunui turi atstovauti kauniečiai!"

"Nenorėčiau prognozuoti, kokie bus rinkimų rezultatai. Nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplinkui, darau tai, ką privalau daryti ir manau, kad reikalinga daryti. Per daug nesidairau nei į šalis, nei į kitus", – komentavo A.Jankuvienė.

Spalvų į rinkimus šioje apygardoje įneša ir kiti vienmandatininkai. Krepšinio legenda olimpinis čempionas Valdemaras Chomičius bandys laimę su naujokų partija "Lietuva – visų". Tiesa, ši 2012 m. įkurta politinė jėga iki šių metų veikė kaip Emigrantų partija, o artėjant Seimo rinkimams pakeitė pavadinimą ir siūlo balsuoti už gausų būrį krepšininkų.

Ko gero, sunkiai pavyktų suskaičiuoti, kiek kartų rinkėjų palankumo įvairiuose rinkimuose tikėjosi šioje apygardoje į Seimą kandidatuojantys buvęs konservatorius, o dabar partijos "Laisvė ir teisingumas" atstovas Dainius Varnas ir ne vieną politinę jėgą jau pakeitęs Eligijus Dzežulskis-Duonys, dabar atstovaujantis Krikščionių sąjungai. Tiesa, 2016 m. pastarasis kandidatavo Šilainių vienmandatėje apygardoje kaip Lietuvos centro partijos atstovas.

Tai vienintelė apygarda Kaune, kurioje dėl Seimo nario mandato varžysis daugiau moterų nei vyrų.

Kita taktika

Atrodo, kad ne mažiau įnirtinga kova tarp kandidatų vyks ir Kalniečių apygardoje. Praėjusiuose rinkimuose "valstiečių" iškelta iki tol Kauno miesto taryboje "Vieningo Kauno" komandoje dirbusi pedagogė Aušra Papirtienė be vargo įveikė kitus konkurentus. Ar ir šįkart rinkėjai jai bus palankūs?

"Manau, kad į antrą turą turėčiau patekti", – nusiteikusi pati Seimo narė, turinti ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio palaikymą. Ji sakė nerimo nejaučianti, bet prisipažino, kad įtampos yra. "Dalyvavau daugybėje debatų, tad dabar jau laukiu, kad greičiau tie rinkimai įvyktų, ir vėl galėtume ramiai dirbti: ne visi darbai dar padaryti, kai kurių įstatymų projektai dar nepriimti. Jei nepavyktų? Apie tai negalvoju. Plano B kol kas neturiu", – šyptelėjo politikė.

Po nesėkmingo pasirodymo Kauno vienmandatėse per Seimo rinkimus 2016-aisiais šįsyk TS-LKD griebėsi kitokios taktikos. Ne kartą Seimo nario mandato šioje apygardoje siekęs buvęs ilgametis Kauno meras Andrius Kupčinskas buvo pasitraukęs už Kauno ribų – jis dabar aktyviai bando rinkti rinkėjų prielankumą Prienuose, Birštone, Alytaus link, o Kalniečių apygardoje konservatoriai iškėlė Seimo narį istoriką Arvydą Anušauską. "Savo galimybes vertinu normaliai, kaip kandidatas partijos, kuri turi daug galimybių Kaune", – sakė A.Anušauskas.

Dėl Seimo nario mandato čia aktyviai rungiasi buvusi ilgametė Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė, Liberalų sąjūdžio buvęs Kauno skyriaus lyderis, dabartinis Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

Į naujai įsteigtos partijos Nacionalinio susivienijimo gretas įsiliejęs politikos naujokas, bet akademinei bendruomenei gerai pažįstamas istorikas, Kauno miesto muziejaus Pilies skyriui vadovaujantis Jonas Vaičenonis taip pat tikisi šios apygardos rinkėjų palaikymo. "Kaip kandidatas, jaučiuosi drąsiai vertas antro turo. Suprantu, kad naujai, dar menkai žinomai partijai be jokių dotacijų sunku konkuruoti su didžiųjų kandidatų atstovais dėl žinomumo. Darau viską, kas nuo manęs priklauso, kad kauniečiai mūsų partiją ir mane geriau pažintų", – "Kauno dienai" sakė J.Vaičenonis.

Buvusios seniūnės korta

Bene didžiausia savo plotu Kaune Aleksoto-Vilijampolės apygarda išsiskiria tuo, kad tai vienintelė apygarda Kaune, kurioje dėl Seimo nario mandato varžysis daugiau moterų nei vyrų. Iš vienuolikos pretendentų į Seimo kėdę – net šešios moterys.

2016-aisiais šioje apygardoje pergalę šventė tuomet "valstiečiams" atstovavęs Mindaugas Puidokas. Pernai vasarį, po to, kai pareiškė dalyvausiąs prezidento rinkimuose, M.Puidokas buvo pašalintas iš valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir partijos. M.Puidokas buvo užsimojęs kurti naują partiją, tačiau jau netrukus įsiliejo į Darbo partijos gretas – M.Puidokui patikėta šios partijos Kauno skyriaus lyderio pozicija, tad ir vienmandatėje rinkimų apygardoje jį iškėlė Darbo partija.

M.Puidoko šansus vėl būti išrinktam  Aleksoto-Vilijampolės apygardoje sustiprina ir tai, kad dešiniųjų balsai pasidalys keliems kandidatams.

"Gimiau ir augau Vilijampolėje, ten dabar gyvena mama su močiute, o šiuo metu su žmona Indre, dviem sūnumis ir seneliais gyvename Aleksote, Marvelėje. Į Seimo rinkimus einu su stipria, išsilavinusia, mano naujai surinkta kauniečių vienmandatininkų komanda. Visada dirbu atsakingai ir principingai žmonių labui. Iš LVŽS buvau pašalintas prieš savo norą už principingus reikalavimas ginti vaikus ir šeimas. Ketverius metus aktyviai ir nuoširdžiai dirbau apygardoje, priimdamas visus norinčius, besikreipiančius pagalbos gyventojus", – dėstė M.Puidokas.

"Valstiečiai" savo gretas stiprina pasitelkdami "Vieningo Kauno" komandą. Jau praėjusiuose rinkimuose Kauno meras V.Matijošaitis išreiškė palaikymą LVŽS ir kartu su ja į Seimą ėjusiems "Vieningo Kauno" kandidatams. Dabar Aleksoto-Vilijampolės apygardoje Kauno vadovas ragina balsuoti už savo bendražygę, miesto tarybos narę Karoliną Žekaitę.

"Taip, rinkimuose taip pat palaikau ir Ligitą Valalytę Šilainių apygardoje, ir du "Vieningo Kauno" narius, kurie jau yra Seimo nariai, – Aušrą Papirtienę ir Gediminą Vasiliauską. Miestui, aš manau, gerai turėti gerų ir protingų žmonių Seime, o jei dar jie priklauso valdančiajai daugumai ir eina ten ne muštis ar kariauti, o kartu dirbti, tai dar geriau", – įsitikinęs V.Matijošaitis.

2016-aisiais Aleksoto-Vilijampolės apygardoje konservatoriams atstovavo buvusi Kauno skyrių sueigos lyderė Edita Gudišauskienė. Dėl vidinių partinių rietenų šiuose rinkimuose jai vienmandatės apygardos visai neatsirado, o Aleksoto ir Vilijampolės rinkėjams TS-LKD pateikė Seimo nario, operos solisto Vytauto Juozapaičio kandidatūrą. 2012 m. jis tapo Seimo nariu pagal partijos sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o kaip kandidatas Radviliškio vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkėjų palaikymo nesulaukė net ir būdamas Radviliškio miesto garbės piliečiu. Ar šįkart už antrą kadenciją dirbantį Seime operos solistą balsuos aleksotiškiai ir vilijampoliečiai?

Miestui, aš manau, gerai turėti gerų ir protingų žmonių Seime, o jei dar jie yra valdančiojoje daugumoje ir eina ten ne muštis ar kariauti, o kartu dirbti, tai dar geriau.

"Politikoje aš nesu naujokas, Seime antrą kadenciją dirbu, patirties ir žinių šiame darbe pakanka. O su Kaunu aš susijęs nuo 1989 m., kai pradėjau dirbti Kauno muzikiniame teatre ir tai dariau iki 2012 m., taigi naujoku Kaune manęs irgi nelabai galima pavadinti. Tiesa, aš Kaune nenakvoju, neturiu gyvenamosios vietos, bet šiame mieste kartais būnu dažniau negu tie, kurie sakosi esą iš Kauno", – V.Juozapaitis itin jautriai sureagavo į pastebėjimą, kad Kaune tarp vienmandatininkų jis yra naujokas.

"Tai nėra kandidatavimas į Aleksoto ar Vilijampolės seniūno pareigas. Atstovauti Seime nereiškia, kad atstovauji tai ar kitai gatvei, o galėjimas ir kompetencijos atstovauti rinkėjų lūkesčiams nacionaliniame kontekste", – aiškino V.Juozapaitis.

Intriga tikrai išlieka, mat būtent šioje apygardoje save iškėlė buvusi ilgametė Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, gerai pažįstanti šio Kauno rajono gyventojus ir žinanti jų nuotaikas. "Esu dėkinga, kad už mane surinko 1 640 parašų, nors VRK reikėjo pateikti 1 000 parašų. Bendruomenė mane ir pastūmėjo, kad pati kandidatuočiau, o ne remčiau kokią nors partiją. Visi kažkodėl galvoja, kad aš priklausau konservatorių partijai, bet niekada jai nepriklausiau, nors niekada neslėpiau, kad esu dešiniųjų pažiūrų žmogus", – sakė kandidatė.

Dalį konservatorių elektorato balsų šioje rinkimų apygardoje gali atsiriekti ir Seimo senbuvis Egidijus Vareikis, 2016-aisiais išrinktas į Seimą pagal TS-LKD sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Šįkart jis atstovauja Krikščionių sąjungai, nors politinę partiją per savo karjerą jis keitė jau ne kartą ir ne du.

2011 m. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas pagal tuometį koalicinį susitarimą gavęs advokatas Vygaudas Molis, ne vienus metus buvęs partijos "Tvarka ir teisingumas" nariu, šįkart kandidatuoja į Seimą Aleksoto-Vilijampolės apygardoje kaip Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovas. Tai jau toli gražu ne pirmas jo bandymas gauti Seimo nario mandatą, tačiau iki šiol visi jie buvo nesėkmingi.

Nėra populistinės bangos

2016-aisiais prie Seimo rinkimus daugelio akys krypo į Šilainių vienmandatę rinkimų apygardą, mat ten LVŽS iškėlė savo lyderio Ramūno Karbauskio kandidatūrą, už kurią rinkėjai ir nubalsavo. Šįkart jo pavardės tarp kandidatų nėra nė vienoje šalies vienmandatėje apygardoje.

Partijos sąraše daugiamandatėje apygardoje R.Karbauskis įrašytas antras, visą sąrašą patikėjęs vesti dabartiniam premjerui Sauliui Skverneliui. O Šilainių vienmandatėje apygardoje šįkart "valstiečiai" iškėlė "Vieningo Kauno" atstovę, aplinkos viceministrę ir Kauno miesto tarybos narę Ligitą Valalytę.

Jau ne pirmą kartą toje pačioje Šilainių vienmandatėje rinkimų apygardoje Liberalų sąjūdžiui atstovauja buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis. "Jeigu kalbėsime apie Šilainių vienmandatę, tai reikia kalbėti bendrai apie Kauną ir, kaip visada būna, konservatorių kandidatas išeis į antrą rinkimų turą, o kas išeis su juo, sunku prognozuoti, bet aš siekiu šito finalo, – plačiau į situaciją pažvelgė R.Mikaitis. – Šiemet situacija kiek kitokia. Du kartus 2012 ir 2016 m. buvau trečias, ir abu kartus su konservatoriumi į antrą turą išeidavo populistinės bangos atstovas. 2012 m., kai kandidatavau tuometėje Centro apygardoje, tai buvo "violetinis" ("Drąsos kelio" – red. pastaba) kandidatas, o 2016 m. Šilainių apygardoje – "valstietis". Ir neeilinis, o R.Karbauskis, teko tenkintis ta trečia pozicija. Šiemet nėra naujos populistinės bangos. Yra daug populistų bangelių, bet jos neturės didelės įtakos."

Atsitiktinumas ar ne, bet kitose apygardose savo kandidatus iškėlusi naujai įkurta buvusios R.Mikaičio politinės bendražygės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija Šilainiuose nieko nepasiūlė.

Per praėjusius rinkimus su TS-LKD šioje apygardoje kandidatavusiam Rimantui Jonui Dagiui šilainiškių palaikymo nepakako, tačiau į Seimą jis buvo išrinktas daugiamandatėje apygardoje pagal partijos sąrašą. Pernai liepą palikęs TS-LKD, šiemet vasarį R.J.Dagys drauge su buvusiu politiniu bendražygiu E.Vareikiu įkūrė Krikščionių sąjungą, kurios kandidatas dabar ir yra.

Šįkart Šilainiuose konservatorių kandidatė – Kauno miesto tarybos narė Jurgita Šiugždinienė, viena iš partijos rinkimų programos kūrėjų. Ji yra TS-LKD Kauno miesto skyrių sueigos pirmininkė, tačiau tarp pačių Kauno konservatorių vertinama nevienareikšmiškai.

"Gerai vertinu savo galimybes", – optimistiškai nusiteikusi pati kandidatė. Ji pripažino, kad pandemijos situacija pakoregavo ir rinkimų kampanijos ypatumus. "Visada aktyviai eidavome, kaip vadindavome, nuo durų prie durų, bet ir dabar stengiuosi dalyvauti renginiuose, kurie vyksta Šilainiuose, nemažai rašau. Rengėme nacionalinę apklausą ir kaip niekad daug teko kalbėtis su šilainiškiais ir juos pažinti", – sakė J.Šiugždinienė.

Pavardė – tik sutapimas?

VRK pakoregavus vienmandačių ir rinkimų apygardų ribas, Kaune nebeliko ankstesnės Dainavos apygardos, o vietoj jos įkurta Savanorių apygarda.

2016-aisiais čia pergalę šventė "valstiečių" iškeltas mažai kam žinomas Lauras Stacevičius. Per debiutinę kadenciją jis ypatingai nepasižymėjo ir net buvo pramintas Seimo tyleniu, bet dabar vėl tikisi rinkėjų palaikymo Savanorių rinkimų apygardoje. Paklaustas, kas šįsyk yra didžiausi jo konkurentai šioje apygardoje, L.Stacevičius atsakė: "Niekada nežiūriu į konkurentus. Pagrindinis dalykas – daryti savo darbą. Jei esi Seimo narys, darai, ką reikia, priimi sprendimus, o rinkėjai nuspręs pagal tavo darbus. Viskas bus taip, kaip turi būti."

Vienas iš jo konkurentų – buvęs Kauno vicemeras, partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis, ankstesniuose rinkimuose pasirinkęs Kauno šerifo įvaizdį, senokai Kauno politinėje padangėje matytas Stanislovas Buškevičius. Tiesa, šįsyk šerifu jis jau neprisistato, o kandidatu Savanorių apygardoje jį iškėlė Vytauto Radžvilo neseniai įkurta politinė jėga – Nacionalinis susivienijimas.

Savanorių apygardą TS-LKD šįsyk patikėjo verslininkui, pirmą kadenciją Kauno miesto taryboje dirbančiam Pauliui Lukševičiui.

Įdomus Laisvės partijos pasirinkimas būtent Kaune, Savanorių vienmandatėje apygardoje, iškelti Mariaus Matijošaičio kandidatūrą. Politologu, visuomenininku, vadybininku, vertėju ir barmenu prisistatantis politikos naujokas neabejotinai gali susukti galvą kai kuriems mažiau politika besidomintiems rinkėjams dėl to, kad jo ir Kauno mero pavardė – tokia pati. Kauno meras sakė jo nepažįstantis. "Tikrai ne giminaitis", – tikino V.Matijošaitis, bet pripažino, kad neakyli rinkėjai gali balsuoti dėl pavardės.

Per praėjusius rinkimus kaunietė Rūta Miliūtė "valstiečių" partijos sąraše sulaukė įspūdingo rinkėjų palaikymo ir tapo jauniausia Seimo nare. Kaip vėliau paaiškėjo, nemažai rinkėjų manė balsuojantys už žinomą televizijos žurnalistę Ritą Miliūtę.

Pats M.Matijošaitis pripažino, kad kaip politikas nėra žinomas, bet tikino esąs savam rate žinomas kaip visuomenininkas. "Baigiau politikos ir tarptautinių santykių mokslus. Jeigu ir esu aktyvioje politikoje naujokas, politinės temos man didįjį mano suaugusio žmogaus gyvenimo laikotarpį imponuoja labai stipriai. O dėl Visvaldo Matijošaičio pavardės, tai yra elementariai tik sutapimas ir nėra kažkokių papildomų intencijų", – dėstė kandidatas į Seimą.

Šioje apygardoje Seimo nario mandato sieks ir Lietuvos žaliųjų partijos partijos atstovė Rūta Andriuškevičienė. Pernai, kaip Centro partijos atstovė, ji tikėjosi būti išrinkta Kauno miesto mere, tačiau rinkėjai nusprendė kitaip.

Savanorių apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas šįsyk – buvęs miesto tarybos narys, partijos Kauno skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius. Šiuo metu partija savo atstovų miesto taryboje neturi, o ir Kauno skyrių ne vienus metu krėtė nesutarimai, juolab kad ir pati partija skilo – rinkėjams daug painiavos įneša labai panašūs Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pavadinimai.

"Įvertins rinkėjai. Dirbame visi, stengiamės įrodyti savo pranašumą, kalbėti, bendrauti su rinkėjais. Kartais tie lūkesčiai būna skirtingi. Kiekvienas iš mūsų tikimės gerų rezultatų, jeigu nesitikėtume, nekandidatuotume", – "Kauno dienai" komentavo D.Razmislevičius.

Partijos sąraše jis įrašytas antras – už sąrašo lydere sutikusios būti Ingridos Šimonytės.

Kam pasiseks šįsyk?

Kauno miesto taryboje su "Vieningo Kauno" komanda dirbęs, bet politikoje tuomet mažai žinomas Gediminas Vasiliauskas 2016 m. kaip "valstiečių" kandidatas Petrašiūnų vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas į Seimą ir dabar vėl kandidatuoja šioje apygardoje, kuri po VRK pertvarkos įgijo dvigubą Petrašiūnų-Gričiupio apygardos pavadinimą.

"Visada laikiausi nuostatos: rinkimai baigėsi – prasideda rinkimai. Neatleidau vadelių ir po praėjusių rinkimų, dirbau visą laiką aktyviai. Planas A – sėkmė apygardoje, planas B – laimėjimas daugiamandatėje apygardoje "valstiečių" sąraše, nes neapsiriboju vien Petrašiūnų-Gričiupio apygarda, važinėju po visą Lietuvą, bendrauju su su įvairiais žmonėmis. Plano C neturiu, nes nėra laiko apie tai galvoti", – sakė G.Vasiliauskas.

Šios apygardos rinkėjams gerai pažįstamas ir savo ūkį pakaunėje turintis buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys konservatorius Kazys Starkevičius – jo pavardę rinkėjai taip pat ras balsavimo biuletenyje. "Manau, rinkėjai turėjo laiko įsitikinti, ką kiti politikai veikia. Kaip Seimo narys, nuosekliai dirbau įvairiose srityse. Pavyzdžiui, ne kartą su Petrašiūnų ir Palemono bendruomenėmis rengti susitikimai su "Lietuvos geležinkelių" atstovais dėl "Rail Baltica" vėžės davė rezultatų: atsirado papildomų sienelių, garso ir vibracijos izoliacija, kad ta vėžė tikrai būtų europinė. Iššūkių yra ir daugiau", – sakė K.Starkevičius.

Politikos senbuvis kaunietis K.Starkevičius tikisi, kad kauniečiai įvertins jo nuoseklumą.

Į kovą dėl Seimo nario kėdės čia stoja socialdemokratų atstovas Mindaugas Maciulevičius, gerai žinomas kaip mobiliųjų ūkininkų turgelių sumanytojas. Lietuvos socialdemokratų darbo partija Petrašiūnų-Gričiupio apygardoje iškėlė politikos senbuvio, žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto kandidatūrą.

Liberalų sąjūdis šioje apygardoje iškėlė Kauno skyriui vadovaujantį, anksčiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusį Sigitą Šliažą. Jam liberalių rinkėjų balsus teks dalytis su Laisvės partijos iškeltu kandidatu, gerokai labiau žinomu šou pasaulyje nei politikoje šokėju Sauliumi Skambinu. Tiesa, politiko duona jį viliojo jau ir anksčiau – 2012 m. jis buvo kandidatas į Seimą Kauno tuometinėje Dainavos vienmandatėje apygardoje kaip A.Zuoko įkurtos politinės partijos "Sąjunga TAIP" atstovas, o 2015 m. kandidatavo į Kauno miesto tarybą su Darbo partija, bet nebuvo išrinktas.

Be intrigos?

Bene nuobodžiausia Kaune galėtų būti tituluojama Panemunės vienmandatė rinkimų apygarda.

Iš dešimties kandidatų neabejotinai labiausiai žinomas ir labai skirtingai vertinamas dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, iškeltas LVŽS. Jis čia laimėjo ir 2016-aisias vykusius rinkimus. COVID-19 pandemija, pasak politologų, jo, kaip politiko, pozicijas tik dar labiau sustiprino, nors kaip specialiųjų operacijų vadovo ir sveikatos apsaugos ministro sprendimai šalies piliečiams dažnai kelia abejonių. Su pačiu kandidatu pasikalbėti nepavyko – telefonu jis neatsiliepė.

Po nesėkmingų rinkimų 2016-aisiais politinėje arenoje vėl pasirodė "Drąsos kelias". Nors partijos lyderės Neringos Venckienės VRK neregistravo kandidate į Seimą, nes ji Seimo nario mandatą prarado per apkaltą, Panemunėje rinkėjų prielankumo tikisi N.Venckienės bendražygis, buvęs kunigas Jonas Varkala, jau ragavęs Seimo nario duonos 2012–2016 m. kadencijoje.

Jo konkurentė Panemunėje – konservatorių kandidatė Seimo narė Gintarė Skaistė, anksčiau dirbusi Kauno miesto taryboje. Darbo partija Panemunėje iškėlė buvusio Kauno respublikinės ligoninės vadovo Lino Vitkaus kandidatūrą, jis politikoje – naujokas.

Bernaras Ivanovas

Politologas

Rinkėjams yra iš ko rinktis – ir sunkioji artilerija senbuviai, ir naujokų yra. Yra keletas V.Matijošaičio žmonių – pasidalijo Kauno apygardas su "valstiečiais"-žaliaisiais. Nekvepia tuo, kad konservatoriai susigrąžintų anksčiau Kaune turėtą forpostą.

Kaune rinkėjai balsuoja ne už R.Karbauskį, o už V.Matijošaitį, šiuo atveju – už jo komandos žmones. Tai politinis sinkretizmas – tokia savotiška politinė matrioška.

Man smagiai atrodo ta "valstiečių"-žaliųjų trolinimo politika arba planas-chuliganas. O Kaune tas planas-chuliganas yra J.Narkevičius prieš G.Landsbergį. Greičiausiai nelaimės, bet jeigu laimėtų J.Narkevičius, taigi koks būtų R.Karbauskiui džiaugsmas! Galėtų pasakoti, kad savo bastione G.Landsbergis nesugebėjo įveikti lenkų partijos atstovo. Aš tai vertinu kaip trolinimą.

Labai svarbus veiksnys – rinkėjų dalyvavimas. Negalima pamiršti, kad COVID padėtis gali paveikti vyresnio amžiaus grupės dalyvavimą. Konservatoriai vien dėl to gali turėti nuostolių.

Kaunas, kiti didieji miestai, o ne provincija, manau, nulems tai, kaip išsidėstys politinės jėgos naujajame Seime. Ir ne viskas taip paprasta "valstiečių"-žaliųjų fronte. Ne be reikalo R.Karbauskis norėjo sumažinti patekimo į Seimą kartelę. O su kuo jie eis į koaliciją?

Socialdemokratai turi Kaune savo kandidatų, bet jie kol kas stebi nuo krančiuko, renka savo balsus ir galvoja, su kuo jiems čia geriau bus susigrupuoti. Dėl "bebrų" istorijos tai nebus "valstiečiai"-žalieji, nes nuoskauda dėl Juozo Bernatonio ir Gedimino Kirkilo, kuriuos R.Karbauskis pasiliko po sparneliu, išliko.

Aišku, yra dvi pagrindinės jėgos – "valstiečiai"-žalieji ir konservatoriai. O kas toliau? Toliau yra socialdemokratų klausimas. Ir Darbo partijos, kuriai Kaune dabar vadovauja M.Puidokas. Jis čia vaikšto, sveikinasi, jis ten, kur gerai, ten kur Viktoras Uspaskichas. Pastarasis gali teoriškai susieiti su "valstiečiais"-žaliaisiais, bet du krokodilai viename dideliame baseine nesutars, nes V.Uspaskichas turi didelį apetitą. Darbo partijai dabar svarbesnė atėmimo iš "valstiečių"-žaliųjų strategija – jie vilioja "valstiečių"-žaliųjų rinkėją.

Liberalai balansuoja ties 5 proc. riba, Laisvės partija irgi turi savo žmonių. Liberalų sąjūdis bet kokiu atveju, vienmandatininkų pavidalu ar kitaip, bet Seime tikrai bus. Ir jie galės būti koalicijoje su konservatoriais ir socialdemokratais.

Bendrai žvelgiant, kuo ta koalicija bus platesnė ir įvairesnė, tuo bus geriau, nes matome, kai ranka ranką plauna, turime tai, ką turime, – valdžia iš visuomenės tyčiojasi, daro, ką nori, demonstruoja visišką nesiskaitymą. "Valstiečių"-žaliųjų vienmandatininkų retorika tuščia, jie neturi ką kalbėti. Jų klausyti neįmanoma, jie skamba kaip tušti kibirai. Tad valdantiesiems yra ko nervintis, nes "valstiečiai"-žalieji yra nusileidimo stadijoje, o konservatoriai – kilimo.

Pas mus dauguma kandidatų tušti, laukiantys partinio užpildymo, lyderio pastovėjimo šalia ar kokių PR’iarščikų, kurie atvažiuotų paagituotų, palaikytų. Patys būkite kažkuo, o ne laukite, kad jus kas nors kažkaip išpūs. Bet mes gyvename tokios pripučiamos politikos laikais, Lietuvoje ji yra labai fasadinė, viešųjų ryšių lygmeniu vykstanti, o realiame gyvenime tiesiog yra interesai ir pinigai. O pinigai dideli. Tik šiuo atveju tie dideli pinigai gali nepadėti. Gal viešųjų ryšių specialistai nekūrybingi pasitaikė?

Kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose Kaune

Šilainių

1. Gediminas Merkys, Centro partija-tautininkai

2. Robertas Stanionis, Darbo partija

3. Rimantas Jonas Dagys, Krikščionių sąjunga

4. Leonija Petrauskaitė, Lietuvos lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškų šeimų sąjunga

5. Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

6. Salvija Buzelienė, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

7. Laurynas Šedvydis, Lietuvos socialdemokratų partija

8. Ligita Valalytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

9. Kęstutis Gumbrys, Lietuvos žaliųjų partija

10. Darius Kudirka, Partija "Laisvė ir teisingumas"

11. Juozas Murauskas, Partija "Lietuva – visų"

12. Jurgita Šiugždinienė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Kalniečių

1. Evaldas Kondrotas, Darbo partija

2. Antanas Vasilius, Krikščionių sąjunga

3. Rokas Budrauskas, Laisvės partija

4. Tauras Jakelaitis, Lietuvos liaudies partija

5. Simonas Kairys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

6. Gitas Juškevičius, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

7. Orinta Leiputė, Lietuvos socialdemokratų partija

8. Aušra Papirtienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

9. Vaidotas Balčiūnas, Lietuvos žaliųjų partija

10. Jonas Vaičenonis, Nacionalinis susivienijimas

11. Arvydas Anušauskas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Savanorių

1. Mantas Stulgaitis, Darbo partija

2. Edita Morkūnienė, Krikščionių sąjunga

3. Marius Matijošaitis, Laisvės partija

4. Zofija Pilypienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

5. Aistis Vaitiekaitis, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

6. Vytautas Kamblevičius, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

7. Darius Razmislevičius, Lietuvos socialdemokratų partija

8. Lauras Stacevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

9. Rūta Andriuškevičienė, Lietuvos žaliųjų partija

10. Stanislovas Buškevičius, Nacionalinis susivienijimas

11. Paulius Lukševičius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Petrašiūnų-Gričiupio

1. Laura Radzevičiūtė, Darbo partija

2. Eduardas Vaitkus, Partija "Drąsos kelias"

3. Dalia Kučinskienė, Krikščionių sąjunga

4. Saulius Skambinas, Laisvės partija

5. Sigitas Šliažas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

6. Evaldas Gustas, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

7. Mindaugas Maciulevičius, Lietuvos socialdemokratų partija

8. Gediminas Vasiliauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

9. Vidas Pocius, Lietuvos žaliųjų partija

10. Algis Raižys, Nacionalinis susivienijimas

11. Kazys Starkevičius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Panemunės

1. Linas Vitkus, Darbo partija

2. Jonas Varkala, Partija "Drąsos kelias"

3. Ringaudas Palubinskas, Krikščionių sąjunga

4. Aidas Baškys, Laisvės partija

5. Marius Gurskas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

6. Živilė Kleivienė, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

7. Eglė Daiva Kanikovienė, Lietuvos socialdemokratų partija

8. Aurelijus Veryga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

9. Saulius Vytas Pikšrys, Lietuvos žaliųjų partija

10. Gintarė Skaistė, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Aleksoto-Vilijampolės

1. Mindaugas Puidokas, Darbo partija

2. Laimutė Visockienė, Partija "Drąsos kelias"

3. Liukrecija Navickienė, save išsikėlusi kandidatė

4. Egidijus Vareikis, Krikščionių sąjunga

5. Ligita Šapranavičiūtė, Laisvės partija

6. Inga Kupčiūtė, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

7. Vygaudas Molis, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

8. Diana Bučinskienė, Lietuvos socialdemokratų partija

9. Karolina Žekaitė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

10. Tomas Didonis, Lietuvos žaliųjų partija

11. Vytautas Juozapaitis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Centro-Žaliakalnio

1. Algimantas Sabaliauskas, Centro partija-tautininkai

2. Jolanta Stanislovaitienė, Darbo partija

3. Eligijus Dzežulskis-Duonys, Krikščionių sąjunga

4. Karolis Žemaitis, Laisvės partija

5. Jaroslav Narkevič, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga

6. Edvardas Satkevičius, Lietuvos liaudies partija

7. Aurelijus Zykas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

8. Viktoras Kanapeckas, Lietuvos socialdemokratų darbo partija

9. Tomas Jakutavičius, Lietuvos socialdemokratų partija

10. Audronė Jankuvienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

11. Povilas Dievaitis, Lietuvos žaliųjų partija

12. Darius Trečiakauskas, Nacionalinis susivienijimas

13. Dainius Varnas, Partija "Laisvė ir teisingumas"

14. Valdemaras Chomičius, Partija "Lietuva – visų"

15. Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai