E. Ivanauskas: psichologinį smurtą sunku pastebėti

– Labai norėčiau sugrįžti prie tavo išsakytos minties apie smurtą ir lyties aspektą – statistiniai duomenys rodo, kad auka dažniausiai tampa moteris.

– Iš tiesų, nepaisant išimčių, dažniausiai su smurtautoju tapatinamas asmuo yra vyras. Tarkime, tiek mūsų, tiek ir pasaulinėje visuomenėje panašiai suvokiama, kas yra tikras vyras. Tas, kuris yra fiziškai stiprus ir emociškai nejautrus. Jei jis parodo emocijas ar išgyvenimus, iš karto vadinamas mergaite, tampa pajuokos ir patyčių objektu. Tuomet jis ieško užtarėjų, stengiasi parodyti, kad yra kitoks. Labai gaila, bet kai kada klaidingai manoma, kad pagarba užsitarnaujama pažeminus ką nors silpnesnį už save. Deja, patys visuomenės nariai dažnai tai priima kaip normalų dalyką, tarsi pagarbą, autoritetą galima užsitarnauti tik agresija ar smurtu, nesvarbu, koks jis – psichologinis ar fizinis.

– Kaip manai, kas turi įtakos tam, ar asmuo smurtaus, ar ne?

– Aš manau, jog tai labiausiai priklauso nuo šeimos, kurioje asmuo užauga ir nuo aplinkos, kurioje žmogus subręsta. Žinoma, čia mano asmeninė nuomonė ir aš nebūtinai esu teisus. Apskritai smurtas, sprendžiant ginčą, yra beprasmiška priemonė, kuri dažniausiai užkerta kelią galimybei asmenims kada nors nuoširdžiai susitaikyti. Žmogaus pasąmonėje toks reiškinys niekada nebus pamirštas ir paliks labai didelį randą. Smurtas nėra sprendimo būdas, jis tik sukelia agresiją, suteikia skausmo ir nebegrįžtamų procesų. Bet kuriuo atveju smurtas gimdo smurtą ir kelia troškimą atsilyginti tuo pačiu, kitaip tariant, atkeršyti.

– Taigi smurtaujantis asmuo tikrai nekelia malonių emocijų. O tu pabandyk įsivaizduoti, kad toks asmuo klausia tavo patarimo. Kalbėtum su juo?

– Kodėl gi ne. Priklauso, kokia situacija: jei jis smurtavo gindamas savo artimą ar kitą asmenį, tai, žinoma, tokie veiksmus vertinčiau kaip būtinąją gintį. Bet jei asmuo smurtavo tiesiog dėl to, kad nesuvaldė savo emocijų ar jam buvo smagu pažeminti kitą asmenį, čia jau patarimais apsiriboti nebūtų galimybės, reikėtų informuoti teisines įstaigas. Apskritai manau, jei žmogus smurtavo kartą, yra didelė tikimybė, kad tai kartos. Beje, daug smurtaujama esant neblaiviam, kai žmogus negeba tinkamai koordinuoti savo veiksmų.

– Ernestai, tavo manymu, kuo mes, kaip visuomenės piliečiai, patys galime prisidėti, kad smurto visuomenėje mažėtų?

– Esu tvirtai įsitikinęs, kad kiekvienas turi galimybę rodyti elgesio normos pavyzdžius savo aplinkos žmonėms. Ir nesvarbu, kas tai būtų, ar mūsų, ar kaimynų vaikai, ar tie, su kuriais susitinkame kartą per savaitę ar mėnesį. Emocinės ir socialinės kompetencijos ugdymas yra svarbi smurto prevencijos dalis. Ir tai turime daryti auklėdami savo vaikus nesmurtiniais auklėjimo metodais, rūpintis palankia ir šilta, vaiko raidai tinkama aplinka. Jei visuomet viešai būtų smerkiamos bet kokios smurto formos, jei nebūtų užsitarnaujama pagarba, pažeminus silpnesnį, jei laiku tokius atvejus pastebėtų, šią problemą koordinuojančios įstaigos. Deja, ir šiuolaikinės televizijos įtaka labai svarbi, bet čia jau ir valstybės reikalas, kaip tai sukoordinuoti.

– Ačiū už pokalbį!

Akcijos organizatorius: Kauno apskrities vyrų krizių centras.

Akcijos rėmėjai: dienraštis „Kauno diena“, UAB „Naujasis šilelis“, Kauno miesto savivaldybė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.