Dėl tarpukario perlo rekonstrukcijos verda aistros

Prasidėjo vieno ryškiausių tarpukario modernizmo pastatų tvarkymo darbai. Architektai atkreipė dėmesį, kad nupjauti autentiški turėklai. Kauno paveldosaugininkai fiksuoja pažeidimus.

Autentiški elementai

Radvilėnų plente esančio Kauno technologijos universiteto (KTU) Tyrimų laboratorijos pastatą apjuosė pastoliai. Šis statinys yra vienas ryškiausių Kauno tarpukario modernizmo pavyzdžių, nes iki šių dienų išliko bene daugiausia autentiškų elementų. Tačiau prasidėję darbai atkreipė visuomenės dėmesį.

Kultūros paveldo srityje dirbanti architektė Sigita Bugenienė pasakojo, kad nustebo pamačiusi, jog, prasidėjus fasado tvarkybos darbams, ties šviesduobėmis buvo nupjauti autentiški turėklai. Pasak ekspertės, būtent autentiškos detalės ir daro pastatą unikalų ir išskirtinį, todėl reikia stengtis kuo daugiau jų išsaugoti.

"Turėklai yra pastato vertingoji savybė ir yra saugomi. Reikia suprasti pastatą kaip visumą. Jis sudarytas iš daug autentiškų elementų, kurių kiekvienas yra labai svarbus. Ir jei juos pakeičiame kopijomis ar tipinėmis šiuolaikinėmis detalėmis, prarandame pastato vertę ir unikalumą. Elementus galima keisti tada, kai jie pažeisti negrįžtamai ir jokiais kitais būdais negalima jų išgelbėti", – "Kauno dienai" pasakojo S.Bugenienė.

Iš unikalaus pastato gali likti tipinis šiuolaikinių medžiagų kratinys. (Skaitytojų nuotr.)

Pasak jos, dabar vykdomame tvarkybos darbų projekte buvo nurodyta demontuoti korozijos pažeistas dalis, tačiau ne nupjauti visus turėklus.

"Manau, kad šioje situacijoje tikrai paskubėta nupjauti visus turėklus, neįsigilinus į projektą ir nesusipažinus su pastato vertingais elementais. Nupjovus turėklus matyti, kad jų metalas sveikas, todėl būtų užtekę nuvalyti ir perdažyti viršutinį sluoksnį. Taip pat nebuvo įvertinta, kad dalis konstrukcijų autentiškos, o kita dalis – privirinta sovietmečiu. Reikėjo palikti autentiškus saugomo laikotarpio elementus, o pašalinti vėliau primontuotas jų dalis, kurios skyrėsi kokybe ir buvo labiau pažeistos korozijos", – įžvalgomis pasidalijo architektė.

Specialistė tikino, kad ją nustebino ir tai, jog buvo pradėta tvarkyti pastatą, neinformavus prie projekto dirbančios komandos, nors buvo tartasi apie veiksmų koordinavimą. Tačiau pastato valdytojas pradėjo darbus neįspėjęs.

"Esu anksčiau susipažinusi su tuo tvarkybos darbų projektu. Jis rengtas senokai ir jame yra vietų, kurias reikėtų persvarstyti, ar tikrai pasirinktas tvarkymo būdas yra teisingas, atitinkantis naujausias paveldosaugos koncepcijas. Labai nustebau, kad darbai jau vyksta. Trūksta diskusijų, kaip viską padaryti tinkamai", – stebėjosi S.Bugenienė.

Pasak architektų, turėklai nebuvo pažeisti iš vidaus, todėl jų nereikėjo nupjauti. (Skaitytojų nuotr.)

Įvertintas pasaulyje

Minėtas KTU pastatas yra pelnęs pasaulinį pripažinimą. Praėjusiais metais šis Radvilėnų plente esantis tarpukario modernizmo perlas buvo įvertintas tarptautiniu mastu.

JAV įsikūręs filantropo Johno Paulo Getty vardu pavadintas "Getty Foundation" fondas atrinko šį pastatą kaip vieną išskirtiniausių architektūros objektų pasaulyje ir skyrė solidų finansavimą pastatui išsaugoti. Chemijos technologijos fakulteto korpusas buvo įvardijamas kaip vienas įdomiausių ir geriausiai išlikusių XX a. architektūros šedevrų ir lygiuotas šalia garsiausių pasaulyje modernistinės architektūros pastatų Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV.

Tačiau matydama tokią darbų eigą architektė S.Bugenienė abejoja, ar šie veiksmai atitinka fondo puoselėjamas vertybes bei siekį padėti išsaugoti vertingus pastatus ateities kartoms. Kultūros paveldo srityje dirbanti specialistė įsitikinusi, kad pastato valdytojams trūksta bendro suvokimo, kaip išsaugoti tai, kas yra vertinga.

"Viena yra įsisegti pripažinimo ženklelį, visai kas kita – kaip toliau elgiamasi su pastatu. Juk galiausiai visą šį procesą ir patirtį turėsime pristatyti tarptautinei ekspertų bendruomenei. Negalėsime pasidalyti gerąja praktika. Dar pernai dalis langų pakeisti naujais, nes esą buvo smarkiai susidėvėję ir nebuvo galima restauruoti. Nesunku pašalinti autentišką elementą, tačiau reikia suvokti, kad jo niekaip nebus galima kompensuoti, tad iš unikalaus pastato gali likti tipinis šiuolaikinių medžiagų kratinys. Iš išorės vaizdas gal ir bus panašus, bet vertė – visai kitokia", – savo poziciją išdėstė architektė, prisidėjusi prie to, kad "Getty Foundation" fondas sužinotų apie Kauno modernizmo perlą.

Nupjauti turėklai yra kultūros paveldo objekto – Tyrimų laboratorijos vertingoji savybė.

Ji nurodė, kad fondo skirtomis lėšomis rengiamos diskusijos ne tik apie tai, kaip išsaugoti Radvilėnų pl. 19 pastato vertingus elementus, tačiau kaip jis galėtų būti dar geriau pritaikytas ten dirbantiems specialistams, išsaugant pirminę laboratorijos paskirtį, mat tarptautinius ekspertus sužavėjo ir tai, jog pastatas išlaikęs autentišką funkciją.

"Labai mažai Lietuvoje yra pastatų, kuriuose būtų išlikę tiek autentiškų interjero detalių, įrangos, baldų. Šis pastatas išsaugojęs ir savo funkciją, o tai labai reta. Analogiški pastatai pasaulyje dažniausiai yra tapę muziejais ar juose pakeista vidaus įranga, vyksta kita veikla. O šiame KTU pastate tebevyksta laboratoriniai bandymai. Mūsų pagrindinis tikslas, pasinaudojus fondo parama, yra rasti būdą, kaip išsaugoti pastato autentiškumą ir pritaikyti šiuolaikinių laboratorijų reikmėms", – kalbėjo S.Bugenienė.

Radvilėnų pl. 19 pastatą siekiama dar labiau pritaikyti visuomenės poreikiams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Fiksuoja pažeidimus

Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai jau buvo apžiūrėję tvarkomą Radvilėnų pl. 19 pastatą ir nustatė pažeidimų. Paveldo sergėtojai dienraščiui nurodė, kad nupjauti turėklai iš tiesų buvo vertingi.

KPD Kauno skyriaus specialistai aiškino, kad yra suderinęs tvarkybos darbų projektą, kuriame buvo numatytas Tyrimų laboratorijos šviesduobių su metalinių vamzdžių turėklais restauravimas. Šiems tvarkybos darbams departamentas išdavęs ir leidimą. Tačiau projekte buvo numatyta juos tvarkyti, o ne nupjauti.

"Nupjauti turėklai yra kultūros paveldo objekto – Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos vertingoji savybė. KPD Kauno skyriuje suderintame tvarkybos darbų projekte nebuvo numatytas autentiškų turėklų nupjovimas. Originalūs tarpukario šviesduobių turėklai sovietmečiu buvo perdaryti prie jų iš viršaus privirinant vamzdžius. Tvarkybos darbų projekte buvo numatytas būtent šių vėlesnių vamzdžių išmontavimas, o ne autentiškų tarpukario turėklų nupjovimas. Darbų vykdytojo teigimu, autentiški turėklai buvo nupjauti laikinai tam, kad galima būtų juos restauruoti dirbtuvėse", – "Kauno dienai" komentavo KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Andrius Liakas.

Jis nurodė, kad turėklų demontavimo darbai šiuo metu yra sustabdyti. Pasak paveldosaugininko, nupjautus turėklus rangovas turės restauruoti ir grąžinti. Tam turės būti papildytas tvarkybos darbų projektas, numatant jame nupjautų turėklų pritvirtinimo būdą, kuris užtikrintų kuo mažesnę žalą šiam autentiškam pastato elementui.

"Autentiškos turėklų dalys gali būti tik restauruojamos t.y., išsaugoma kuo daugiau autentiškos materijos ir tiksliai atkuriamos korozijos pažeistos jų dalys. Vėlesnius turėklų papildymus (iš viršaus sovietmečiu privirintus vamzdžius) KPD Kauno skyrius rekomenduos iš viso pašalinti, o ne keisti naujais vamzdžiais. Taip būtų sugrąžinta pirminė tarpukario turėklų forma", – kaip turės būti sutvarkyti turėklai, nurodė A.Liakas.

KTU pozicija

KTU atstovai nurodė, kad tvarkymo darbais siekiama apsaugoti kultūros paveldo objektą ir jį pritaikyti visuomenės poreikiams. Minėto Radvilėnų pl. 19 objekto tvarkymo darbai vykdomi europinėmis lėšomis.

"Šiuo projektu siekiame visuomenei atverti vieną iškiliausių modernizmo pastatų – čia planuojame ekskursijas, sieksime, kad pastatas atsidurtų ir Kauno, kaip Europos kultūros sostinė, žemėlapiuose. Atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės reikmės finansuojamas iš ES ir universiteto lėšų. Projekto vertė – 1,5 mln. eurų. Iš jų daugiau nei 1,18 mln. eurų suma finansuojama iš ES regioninės plėtros, o likusi dalis – universiteto lėšos. Šiame projekte "Getty" fondo lėšos nenaudojamos", – apie tai, kokiomis lėšomis finansuojami dabartiniai pastato tvarkymo darbai, komentavo KTU atstovas žiniasklaidai Mantas Lapinskas.

Iš unikalaus pastato gali likti tipinis šiuolaikinių medžiagų kratinys.

Jis nurodė, kad šiuo metu vyksta antrasis projekto etapas, kurio metu tvarkomas cokolinis aukštas, pastato fasadas bei bus atnaujinti ant stogo esantys kaminai, bet paties stogo darbai neapims.

"Kalbant apie turėklus, KTU rangovas visus darbus atliko pagal KPD patvirtintą projektą. Čia aiškiai nurodyta, kad korozijos paveikti turėklai turi būti demontuoti, restauruoti ir grąžinti į buvusią vietą. Bet kokį darbą su jais apsunkina tai, kad šie turėklai – labai prastos būklės, ne tik pažeisti korozijos bet ir deformuoti", – aiškino M.Lapinskas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

KTU atstovas teigė, jog rangovai ir paveldosaugininkams aiškino, kad negali restauruoti turėklų jų nenuėmę. "KPD atstovai taip pat pažymėjo, kad siekiant išvengti projekte esančių dviprasmybių, reikalinga detalizuoti tam tikrus sprendinius, parengiant darbo brėžinius. Mes toliau komunikuojame ir bendradarbiaujame su KPD atstovais, o tolimesnius darbus ir visus iškilusius klausimus vykdysime vadovaudamiesi patvirtintu projektu ir sieksime jį tinkamai įgyvendinti. Šiuo metu laukiame jų sprendimo dėl šios situacijos", – sakė M.Lapinskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zenka su Česium

Zenka su Česium portretas
Paėmę svarkę , prisabačinsim tas riešotkes, jierunda ta restavracija

Tam kaunietis

Tam kaunietis portretas
kaimietuk,tas pastatas ir turėklai kuriuos matai yra smetoniniai o ne rusų laikų,kaip rašai.Joks tu ne kaunietis.

Man keista

Man keista  portretas
KTU valdanti architektūros šedevrą poziciją.Kiek girdėjau ten viskas "pro pirštus", nors universitete studentus moko paminklotvarkos...e
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių