Britai veržiasi skiepytis: kaip atrodo šis neregėto masto procesas?

Kaip atrodo šis neregėto masto procesas? Ko iš JK galėtume pasimokyti? "Faktą, kad, nepraėjus nė metų po žinios apie naujo koronaviruso egzistavimą, yra netgi kelios veiklios vakcinos, būtų galima pavadinti stebuklu", – sako JK Karališkosios Kornvalio ligoninės kardiologas konsultantas medicinos mokslų daktaras Audrius Šimaitis, šį pirmadienį ir pats jau pasiskiepijęs nuo COVID-19.

Pirmieji – senoliai

– Lietuvoje vakcinaciją ketinama pradėti nuo medikų, JK pradėta nuo senjorų ir slaugos namų. Kuris pasirinkimas, jūsų nuomone, teisingesnis?

– JK pirmieji pradėti skiepyti vyresni nei 80 metų žmonės, slaugos namų gyventojai ir darbuotojai.

Antra grupė – medikai. Tie mano kolegos, kurie priklauso didelės rizikos grupei, paskiepyti jau praėjusią savaitę, kiti skiepijasi šią. Anglijoje iš pradžių neoficialiai skelbta, kad pirmi bus medikai, bet paskui nutarta kitaip.

Manau, nėra vieno teisingo atsakymo, kas turi būti pirmesnis. Medikai su infekcija kovoja pirmose fronto linijose, o vyresnio amžiaus asmenys ir slaugos namų gyventojai bei personalas priklauso didžiausios rizikos grupei.

Vakcinacija Anglijoje vyksta labai sparčiai, per pirmą savaitę paskiepyta daugiau kaip 350 tūkst. žmonių. Skiepų dozių tiek daug, kad riba, kas pirmi: senoliai ar medikai, greitai išsitrina.

– Ar visi jūsų kolegos medikai, kiti pažįstami vyresni žmonės nori skiepytis?

– Tikriausiai atsiras ir tokių, kurie nenorės, bet bent jau iš mūsų ligoninės kolegų negirdėjau nė vieno, kuris sakytų, kad nesiskiepys. Bendrauju su plačiu būriu medikų, ir visi nekantriai laukia elektroninio laiško su informacija, kad jau galės skiepytis. Norinčiųjų tiek daug, kad man pačiam konkretų laiką skiepytis pavyko užsisakyti tik iš ketvirto karto. Vakcinacijos sistemoje vis pasirinkdavau laisvą laiką, bet kol sistema pasirinkimą apdorodavo, tris kartus rodė, kad jis jau užimtas –  matyt, daug žmonių tuo pačiu metu bandė rezervuotis laiką.

Audrius Šimaitis/Asmeninio archyvo nuotr.

– Vadinasi, kiekvienas, priklausantis jau skiepijamai grupei, turi pats užsiregistruoti internetu?

– Mūsų ligoninė atsiuntė elektroninį laišką, kad visas kolektyvas jau gali skiepytis. Paspaudi nuorodą, įeini į vakcinacijos sistemą ir registruojiesi pasiskiepyti pirmą kartą, o kartu esi užregistruojamas ir antram kartui po 21 dienos.

Kaip bus informuojamos kitos asmenų grupės, kol kas nežinau. Mano žmona Rasa – ne medikė, tad laukiame, kada ji gaus žinią. Tikimės, kad greitai, nes kiekvienoje grafystėje, miestuose, didžiulėse salėse, sporto arenose įrengiami dideli centrai žmonėms masiškai skiepyti, plečiamas arsenalas tų, kurie galės skiepyti, – apmokomi vaistininkai,  ieškoma savanorių, kurie padėtų valdyti šį procesą. "Pfizer" ir "BioNTech" vakciną reikia laikyti apie 70 laipsnių šaltyje, o tai sukuria daug papildomų logistinių proceso organizavimo iššūkių. Reikia greitai organizuoti žmonių srautus, kad vakcina nebūtų švaistoma. JK šis darbas labai gerai organizuojamas, nors tokio masto vakcinacijos per tokį trumpą laiką nė vienoje valstybėje nėra buvę.

– Ar sukurta kokia nors bendra vakcinavimo organizavimo institucija visoje šalyje?

– Institucijos nėra, yra paskirtas visoje JK atsakingas už vakcinaciją asmuo, pažodžiui verčiant, caras. Kiekviename regione taip pat yra už vakcinaciją atsakingas medikas.

Skiepytis gali ne visi

– Kaip jaučiasi pirmieji pasiskiepiję jūsų kolegos?

– Jaučiasi normaliai, jokių neigiamų reiškinių nebuvo. Pasiskiepiję grįžo dirbti, vienas kolega pasiskiepijęs ėjo operuoti. Ligoninėje jaučiamas pakylėjimas – galimybė skiepytis labai praskaidrino medikų ir jų šeimų nuotaiką, suteikia daug vilčių, kad palaipsniui pradėsime jausti vakcinavimo rezultatus.

– Ar skiepijimo procedūra kuo nors skiriasi nuo, pavyzdžiui, visiems įprastų skiepų nuo gripo?

– Procedūra labai paprasta – įduriama į žastą, ir tiek. Skirtumas toks, kad, paskiepijus nuo COVID-19, dar 15 minučių žmogus stebimas, ne taip, kaip paskiepijus nuo gripo, – atsistoji ir eini.

– Ar prieš skiepijimąsi įspėjama dėl kokių nors galimų specifinių pašalinių reakcijų nei kitų skiepų atveju?

– Kiek žinau, kažkokių specifinių šalutinių poveikių nėra. Būna, kad skiepo vietoje paskauda, atsiranda patinimas ar jaučiamas bendras negalavimas. JK kol kas buvo du atvejai, kai smarkios alerginės reakcijos į skiepą pasireiškė dviem medikams, kuriems praeityje yra buvusios anafilaksinės reakcijos (tai labai ūmi alerginė reakcija, pasireiškianti kraujospūdžio kritimu arba smarkiu dusuliu).

– Skelbta, kad neskiepijami vaikai, nėščiosios. Gal dar kurios nors asmenų grupės? Ar yra kokių specifinių kontraindikacijų šiems skiepams?

– Yra klausimynas, kurį, registruojantis vakcinuotis, reikėjo užpildyti. Negalima skiepytis, jei yra buvusi ūmi anafilaksinė alerginė reakcija. Kaip ir kitų skiepų atveju, negali skiepytis karščiuojantys, sergantys asmenys.

Taip, nėščiosios ir vaikai kol kas neskiepijami, bet ne todėl, kad vakcina jiems būtų pavojinga, – jie nebuvo įtraukti į klinikinius tyrimus, vadinasi, nėra mokslinių duomenų, kad vaikams ir nėščiosioms šie skiepai saugūs ir efektyvūs.

– Ar, prieš skiepijantis, reikia atlikti testą, kad nesergi COVID-19?

– Visoje JK medikams išdalyti COVID-19 greitieji testai, kuriais dukart per savaitę patys save turime pasitikrinti. Testai nėra visiškai tikslūs, bet jų tikslas – išgaudyti besimptomius atvejus, kurie labai prisideda prie viruso plitimo, ypač ligoninėse, įmonėse. Pavyzdžiui, prieš mėnesį visą Liverpulį patikrino greitaisiais testais, ir tai padėjo sumažinti COVID-19 atvejų skaičių. Tad mes, medikai, išsitiriame, ar nesergame COVID-19. Kitiems asmenims, jei COVID-19 simptomų nejaučia, tikrintis nereikia.

– Tik ką persirgusiems COVID-19 skiepytis nereikia. O tiems, kurie sirgo per pirmą jo bangą?

– Bendra rekomendacija tokia, kad ir persirgusiems per pirmą bangą  skiepytis vis tiek reikia.

– Ar pasiskiepijusiems JK išduodamas kažkoks dokumentas?

– Taip, dokumentas išduodamas.

– Kas bus, jei asmuo neatvyks antrąkart pasiskiepyti ar pradels 21 dienos terminą?

– Kažkokia organizmo reakcija susidūrus su COVID-19 bus, bet nevisiška. Kai vakcina testuojami savanoriai, atliekami labai detalūs tyrimai taikant įvairias dozes ir nustatant stipriausią organizmo reakciją. Per pirmą ir antrą iš keturių klinikinių tyrimų fazę patikrinamas vakcinos saugumas ir randama optimali dozė. Tik tada daromi trečios fazės bandymai. "Pfizer" ir "BioNTech", "Modernos" vakcinų atveju nustatyta, kad reikia dviejų skiepų.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nežinomųjų dar daug

– Ar žinote, kiek šis skiepas galios?

– Tai klausimas, į kurį atsakymo kol kas nežino niekas. Apie tris mėnesius – tikrai, o dėl vėlesnio laiko kol kas nieko negalima pasakyti. Manoma, kad nemažai daliai persirgusiųjų COVID-19 natūralūs antikūnai išnyksta po šešių mėnesių, o jų ima mažėti jau po pirmų mėnesių persirgus. Taigi ir vakcina turėtų apsaugoti iki šešių mėnesių, bet tiksliai niekas negali pasakyti, nes dar labai trumpas laikas, kai atsirado šis virusas ir su juo kovojama.

JK buvo masiškai tikrinami COVID-19 persirgę medikai, ir tyrimas parodė, kad daliai jų antikūnai po kelių mėnesių išnyko. Žmonių imunitetas skirtingas. Reikės laiko suprasti, kiek saugos skiepas, gal reikės skiepytis kartą per metus ar kas pusę metų.

Maža to, JK aptikta nauja viruso atmaina, kuri plinta 70 proc. greičiau ir tik dėl jos R rodiklis gali padidėti net 0,4 skirtumu. Šiuo metu kai kurios Europos šalys nutraukė susisiekimą su JK. Pietų Afrikoje taip pat aptikta nedidelė viruso mutacija. Šiuo metu ekspertai mano, kad nauja atmaina nesumažins vakcinos efektyvumo, bet objektyvių duomenų dar nėra. Yra daugybė neaiškių klausimų, bet vakcina – didelė viltis, o jei vyks viruso mutacijos, mokslas greitai reaguos ir į tai.

– Skelbiama, kad "Pfizer" ir BioNTech vakcinos efektyvumas – apie 95 proc. Ar įmanoma patikrinti, kiek konkrečiam žmogui efektyvi vakcina –   100 proc.ar mažiau?

– Tai neįmanoma. Bet savanorių, kurie bandė skiepus, tyrimai parodė, kad net tie iš jų, kurie neišvengė COVID-19, sirgo lengva ar labai lengva forma, sunkių atvejų nebuvo.

– Jei galėtumėte rinktis, vis dėlto ar rinktumėtės "BioNTech" ir "Pfizer", "Modernos", "AstraZeneca" ar kokią kitą vakciną? Ar JK aiškinami jų skirtumai?

– Labiau būčiau linkęs pasitikėti "BioNtech" ir "Pfizer" ar "Modernos" skiepais, nes jų efektyvumo pirmieji skaičiai kiek aukštesni nei "AstraZeneca", nors ir pastarosios vakcinos efektyvumas gana didelis.

Dabar nėra net teorinės galimybės rinktis, kuria nori skiepytis, bet ir vėliau, patvirtinus daugiau vakcinų, JK žmonės neturės pasirinkimo, nes tai į vakcinavimo sistemą įneštų daug chaoso.

Šiuo metu ekspertai mano, kad nauja mutavusi COVID-19 atmaina nesumažins vakcinos efektyvumo, bet objektyvių duomenų dar nėra.

Kare gimsta didvyriai

– Ar JK vyko kokia informacinė agitacinė kampanija, raginanti skiepytis? Lietuvoje rugsėjį atliktame tyrime ketinantys skiepytis nuo COVID-19 pareiškė vos 36 proc. apklaustųjų.

– Visur yra antivakserių judėjimų, o JK toks sukurtas vienas pirmųjų pasaulyje, gal prieš 100 metų, kai valstybė įvedė privalomą vakcinavimą.

Kažkokios atskiros specialios informacinės agitacinės kampanijos, raginančios skiepytis, nepastebėjau, bet apie vakcinas ir vakcinavimą nuolat pateikiama informacijos, skelbiama daug duomenų, kokia tai vakcina, kalbinami ekspertai.

Apklausos rodo, kad apie 80 proc. žmonių žada skiepytis. Žinoma, visada, atsiradus ar naujam vaistui, ar kokiai naujai technologijai, būna nuomonių įvairovė – yra skeptikų, yra entuziastų. Tai normali žmonių reakcija. Jei viskas vyks sėkmingai, tikiuosi, optimistų visur daugės.

A.Šimaitis su operuoti pandemijos sąlygomis skirta apranga. (Asmeninio archyvo nuotr.)

– Kai kas netiki, kad vakcina patikima, nes ji sukurta vos per vienuolika mėnesių nuo viruso atradimo. Anksčiau sukurti prireikdavo 10–15 metų, o nuo kai kurių virusų skiepų lig šiol nėra.

– Reikia suprasti, kad mokslas labai sparčiai žengia į priekį, sukaupta labai daug patirties. Taip, anksčiau vakcinos buvo kuriamos 10–15 metų, bet vakcina prieš Ebolos virusą sukurta per kelerius. Taip, pavyzdžiui, į vakcinos nuo AIDS kūrimą pasaulyje investuota per 10 mlrd. svarų, tačiau ji vis dar nesukurta.

Tai, kad vakcina nuo COVID-19 sukurta greičiau nei bet kada anksčiau, lėmė naujos technologijos, lig šiol sukaupta patirtis kuriant vakcinas, kažkuria prasme – ir sėkmė. mRNR technologija, kuria rėmėsi "Pfizer" ir "BioNTech", taip pat ir "Moderna", yra labai nauja, leidžianti sukurti vakciną per mėnesį, o remiantis senesniais metodais – adenovirusų pagrindu – tai užtrunka mažiausiai tris keturis. Dar niekada nebuvo sutelkta tiek žmogiškųjų ir finansinių išteklių, nes žmonija jau seniai nesusidūrė su tokiu didžiuliu iššūkiu. Tai žmonijos karas su virusu, visa žmonija karo lauke, o karo metu mobilizuojami ekstra pajėgumai ir daromi žygdarbiai, kokių anksčiau nebuvo. Tai, kad jau sukurtos net kelios veiksmingos vakcinos, rodo, jog šį koronavirusą galima įveikti.

– Kol kas vakcina nemokama. Ar JK ji nemokama bus visiems gyventojams ir ateityje?

– Kol kas kalbama tik apie nemokamą vakciną ir manau, kad bent jau JK ji tikrai bus nemokama. COVID-19 tiesiogiai kenkia ekonomikai ir visos valstybės, visos visuomenės interesas – kad kuo greičiau ir kuo daugiau žmonių pasiskiepytų. Nuo to priklausys tiek visos šalies, tiek ir kiekvieno žmogaus asmeninė sėkmė.

– Bet kaip atrodys pasaulis, jei nuo COVID-19 pasiskiepys tik turtingų šalių, kurios jau dabar sudariusios sutartis su farmacijos bendrovėmis dėl didelių kiekių vakcinos, gyventojai? Skurdžioms šalims gali tekti laukti, be to, jos masiškai vakcinuotis neturi lėšų.

– Žiūrint filosofiškai, bet kokia problema Žemėje, net vienas kenčiantis ar sergantis žmogus – visų mūsų problema. COVID-19 šį aspektą paryškina, ir kuo geriau mes tai suvoksime ne tik COVID-19 prasme, tuo geriau bus visiems gyventi. Juk kas galėjo pagalvoti, kad virusiukas iš Kinijos provincijos taip paveikti gali visą žmoniją?

Kai kurios valstybės susivienijo į programą COVAX ir pažadėjo 2 mlrd. skiepų dozių skurdesnėms šalims. Bet tai nepakankamas kiekis, antra, vargingesnėse šalyse milžinišku iššūkiu taps logistiniai dalykai, norint masiškai vakcinuoti reikalinga didžiulė infrastruktūra. Kol kas priemonės padėti vargingajam pasauliui nėra pakankamos ir adekvačios, bet pastangų yra.

– Ką patartumėte Lietuvai, netrukus taip pat pradėsiančiai vakcinaciją nuo COVID-19?

– Visų pirma, kovojant su COVID-19 reikia klausytis medicinos ekspertų nuomonės ir į ją atsižvelgti, antra, skiepytis. Labai svarbus bus vakcinavimo proceso organizavimas. Gali būti, kad dabartinė struktūra nebus pajėgi greitai ir efektyviai organizuoti skiepijimą, todėl reikėtų pagalvoti, kaip išplėsti galinčių skiepyti profesijų ratą, kaip tai padarė JK, pavyzdžiui, į galinčių vakcinuoti ratą įtraukti vaistininkus. Reikalinga ir patikima informacinė platforma, kad būtų galima stebėti vakcinavimo procesą ir efektyvumą, registruoti šalutinius poveikius.