Antram gyvenimui prikels įspūdingiausią Panemunės medinę vilą

Buvusio kurorto centre

Gailutės g. 28-uoju numeriu pažymėtas pastatas iškilo 1926 m. Tai  garsaus tarpukario pedagogo Liutauro Kairiūnaičio vila, menanti Antano Smetonos laikų Aukštosios Panemunės kurortą. Tą metą, kai šioje tuomečio užmiesčio teritorijoje steigėsi sanatorijos, mineralinių vonių gydykla, kilo vasarnamiai, veikė laikinasis kino teatras, paplūdimiai, vasarą būdavo organizuojamos įvairios pramogos. Tuo metu Panemunė buvo tapusi populiaria kauniečių laisvalaikio vieta.

Dviejų aukštų su mansarda statinys stūkso tarpukariu susiformavusio vilų kvartalo širdyje ir yra visai šalia garsiosios A.Smetonos alėjos bei Nemuno pakrantės su įrengtomis aktyvaus laisvalaikio zonomis, Panemunės šilo su sveikatingumo takais. Gatvės pusės vilos fasadą puošia du tarsi žvalgybai skirti bokšteliai su kupolais, tarp jų – įstiklintos galerijos, mansardoje – atviras balkonas. „Architektūrinės kompozicijos požiūriu, tai pats įspūdingiausias Panemunės vasarnamis, išlikęs palyginti autentiškas“, – apie šį namą rašė medinės architektūros tyrinėtoja Nijolė Lukšionytė. Prieš beveik dešimt metų autorės darytose vilos nuotraukose matyti, kad tuo metu ji dar buvo gyvenama. Vėliau namas ne kartą degė. Gaisrai nuniokojo tiek jo vidų, tiek išorę – pastatas tapo avarinės būklės. Panemunėje imta kalbėti, kad šis buvęs gražuolis ilgai nebestovės – matyt, kažkam reikia tuščio žemės sklypo prestižinėje miesto vietoje. Tačiau iš tiesų tokio scenarijaus bus išvengta – į kultūros vertybių registrą įtrauktą nebegyvenamą namą įsigijusi bendrovė „Panemunės vila“ ėmė saugoti – aptvėrė ir ruošiasi rekonstruoti.

Pastato tūris, fasadas, visas išorinis vaizdas išliks autentiški. Atkursime ir fasadą puošiančius horizontalius ir vertikalius medinius elementus. O pastato vidus pasikeis visiškai – galima sakyti, šį namą pastatysime iš naujo.

Didelė pagarba autentikai

Vilos rekonstrukcijos projektą parengė architektai Ugnius Vasiliauskas, Aurelija Daugėlaitė ir Tomas Jonaitis. Pasak architektų grupės vadovo U.Vasiliausko, projektas parengtas su didele pagarba autentikai ir istorijai: „Ši vila atspindi tarpukario architektūros kokybę ir mastą, taip pat ir aukštą buvusio kurorto lygį. Iš pažiūros, tai dydžiu ir formomis į dvarą panaši sodyba. Autentiškus vilos elementus išsaugosime ir paliksime ateities kartoms. Pastato tūris, fasadas, visas išorinis vaizdas išliks autentiški. Atkursime ir fasadą puošiančius horizontalius ir vertikalius medinius elementus. O pastato vidus pasikeis visiškai – galima sakyti, šį namą pastatysime iš naujo.“

KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, atsižvelgdama į priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, pripažino, kad, atstatant šį trijų aukštų pastatą, naudoti rąstų sienas ir įrengti rąstines perdangas būtų netikslinga, ir statytojams leido naudoti naujas medžiagas, keisti konstrukcijas.

„Džiaugiamės, kad KPD tampa lankstesnis, supranta, jog pastato aptvėrimas ir draudimai menkai tepadeda išsaugoti kultūros paveldo objektus. Rastas bendras sutarimas dėl šios vilos išsaugojimo, KPD leidimas naudoti naujas konstrukcines medžiagas mums atrišo rankas, sudarė sąlygas pastatui atgimti. Tai leidžia tikėtis, kad antram gyvenimui prisikels ir kiti nykstantys paveldo objektai, kurių Kaune vis dar apstu“, – vylėsi U.Vasiliauskas.

Projekto vadovo žodžiais, atstatant vilą bus naudojamos aukštos kokybės naujausios statybinės konstrukcinės medžiagos. Statytojas – bendrovė „Ramiga“ – turi patirties atkuriant medinį paveldą.

Pernai Palangoje, Birutės al. 18, bendrovės atstatyta medinė vila su gausiais medinės architektūros puošybos elementais tapo kurorto puošmena – ji imta vadinti antruoju Palangos kurhauzu.

Išskirtinė: nors ir nuniokota gaisrų, L.Kairiūnaičio vila išsaugojo praeityje jai suteiktos prabangos šleifą./Arvydo Čiukšnio nuotr.

Ne tik paveldo mėgėjams

Sovietmečiu L.Kairiūnaičio viloje buvo įrengta dvylika butų, po rekonstrukcijos jų liks dešimt. Pirmajame ir antrajame aukštuose bus įrengta po keturis butus, trečiajame (mansardiniame) – du. Šių dviejų butų savininkai įgis ir po nedidelį išskirtinio išplanavimo kambarį, įrengtą bokšteliuose. Visi pirmojo aukšto butai turės atskiras įeigas, vienas jų bus pritaikytas neįgaliesiems. 1–2 miegamųjų 29–65 kv. m ploto butuose bus įrengtos modernios autonominės šildymo ir vėsinimo sistemos.

Manoma, kad butai šioje autentiškoje viloje sudomins ne tik sentimentų Panemunei jaučiančius asmenis ar medinio paveldo mėgėjus, bet ir kitus vidutinės ir aukštesnės klasės klientus.

„Čia galės kurtis ir jaunos šeimos su vaikais, ir karjerą pradedantys aukštos kvalifikacijos specialistai. Daugelio vidinių sienų vietą bus galima keisti – jos nebus laikančios. Taigi, jei viengungis norės antro miegamojo erdvę sujungti su svetainės erdve, tai bus galima padaryti“, – atskleidė U.Vasiliauskas.

Žaidimų ir sporto aikštelės

Butai viloje bus parduodami su daline apdaila. Koks interjeras juose bus sukurtas vėliau – alsuojantis medine autentika ar visiškai modernus, priklausys nuo būstų šeimininkų.

Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai istorinėje viloje prasidės po poros mėnesių, o pirmieji naujakuriai įžengs 2022 m. pavasarį.

Ruošiamasi kapitališkai remontuoti ir namo kieme esantį ūkinį pastatą, jame bus įrengti garažai, ūkinės patalpos. Trečdalį namui priklausančio sklypo sudaro žaliasis plotas. Čia atsiras vaikų žaidimų ir paauglių sporto aikštelės, numatyta ir erdvė ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Ruošiamasi išsaugoti ir namą supančius medžius.

Vilos kieme atsiras istorinis akcentas – čia ketinama pastatyti lentelę, kurioje bus įrašyti svarbiausi faktai iš namo istorijos ir įamžintas pirmasis jos savininkas L.Kairiūnaitis. Šį šviesuolį, pasipuošusį cilindrine skrybėle vaikštinėdavusį kurorto gatvėmis, dar mena senieji Panemunės gyventojai.