Amerikiečiai Kaune tikslina žydų kapavietes

Nepažeisti orumo

Tyrėjų grupei vadovaujantis JAV Hartfordo universiteto profesorius archeologas Richardas Freundas Lietuvoje žinomas po pernai vykusių tyrimų Paneriuose. Mokslininkų teiginiai, kad skenuodami teritoriją jie aptiko tunelį, kurį Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus pašonėje esančiuose Paneriuose iškasė čia kalėję ir myriop pasmerkti žydai, sulaukė net tarptautinio dėmesio.

Šių metų amerikiečių mokslininkų vizito metu tyrimams pasirinktas Kaunas: IV, VII, IX fortai, žydų kapinės Radvilėnų plente. Profesoriaus delegacijoje įvairių sričių mokslininkai iš įvairių Amerikos universitetų.

Istorijos profesoriai, geofizikai, žydų istorijos tyrinėtojai, holokausto periodo žinovai, neinvazyvios archeologijos atstovai ir grupė savanorių siekia nustatyti tikslias žydų kapavietes nesinaudodami įprastinės archeologijos metodu – kasinėjimu.

"Mes nenorime dar kartą pažeisti tų žmonių orumo, kuris jau buvo pažeistas, kai jie tapo aukomis. Tad nenaudojama jokia invazyvi archeologija, kai atkasama ir taip tikslinami liudininkų parodymais nustatyti istoriniai faktai", – požiūrį į holokausto aukų atminimą "Kauno dienai" išdėstė profesorius R.Freundas.

Mes nenorime dar kartą pažeisti tų žmonių orumo, kuris jau buvo pažeistas, kai jie tapo aukomis. Tad nenaudojama jokia invazyvi archeologija, kai atkasama ir taip tikslinami liudininkų parodymais nustatyti istoriniai faktai.

Moksliniai tikslai

Mokslininkai naudoja specialią skenavimo techniką – viena į kompiuterį iš žemės gelmių perduoda elektros signalus, kita informaciją apie po žeme esančius objektus perduoda radijo dažniu. Amerikiečių turima technika leidžia gauti duomenis iš 20 m gylio po žeme. VII forte išsibarsčiusi mokslininkų delegacija užsiėmė kiekvienas savo technikai būtinais matavimais.

Elektrinis tomografas pateiks informaciją iš geltonomis linijomis pažymėtų taškų. Įvertinę gautą informaciją, mokslininkai spręs, kas yra po žeme.

"Mes žinome, kad ši VII forto siena buvo 6,5 m aukščio. Dabar tėra maždaug 3 m. Taigi mes žinome, kad po maždaug 3,5 m sluoksniu yra dar sluoksniai, kurie gali mums kažką pasakyti. Remdamiesi gautais duomenimis, identifikuosime tikslią kapavietės teritoriją, galėsime aiškiai pasakyti, kad būtent čia neturėtų būti jokios veiklos, trikdančios čia palaidotų žmonių ramybę", – mokslinius tikslus išsakė profesorius.

R.Freundas mobiliajame telefone pademonstravo IX forte gautų rezultatų vaizdą. Delegacijos tikslas buvo remiantis liudininkų užfiksuotais duomenimis nustatyti tikslias tranšėjų vietas, kuriose taip pat buvo metami žydų kūnai, beriami pelenai. Iki šiol holokausto aukų kapavietės buvo nustatytos remiantis tik žodiniais ir istoriniais liudijimais.

"Pirmiausia mes gavome patvirtinimą, kad tas žemėlapis apie tranšėjas, kuriose galėjo būti laidojama arba beriami pelenai, yra tikslus, kad tos tranšėjos ir yra tose vietose. Mokslinis tikslas – patvirtinti yra pasiektas", – pirmaisiais rezultatais iš IX forto džiaugėsi profesorius.

Panerių atradimas

Dalį delegacijos sudaro savanoriai, studentai, kurie patys apmokėjo savo kelionę, gyvenimo išlaidas vien tam, kad galėtų prisiliesti prie holokausto istorijos. Viena savanorių Sondra Litvaitytė prisipažino, kad studijų metais kildavo daugybė diskusijų apie žydų likimus tarp istorijos, žydų istorijos studentų.

Pasak S.Litvaitytės, kai kurie delegacijos nariai tiesiogiai susiję su holokaustu. Vienos iš savanorių senelis yra pabėgęs Panerių tuneliu. Būtent apie šį pernykštį profesoriaus vadovaujamos delegacijos atradimą rašė "The New York Times". Pabrėžiama, kad apie tunelį iki šiol žinota tik iš istorinių šaltinių, o jo ieškoję Izraelio, JAV, Kanados ir Lietuvos mokslininkai tokiu pat neinvaziniu būdu identifikavo tikslią tunelio vietą.

Mokslininkai, naudoję skenavimo techniką, paskelbė kur buvo 100 pėdų (30,48 m) ilgio tunelis. Paneriai mena itin tragiškus Lietuvos istorijos puslapius. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo nužudyta apie 100 tūkst. įvairių tautybių žmonių, daugiausia – žydų.

Profesorius archeologas R.Freundas "New York Times" sakė, kad Paneriuose aptiktos naujos sušaudymo duobės tapo įrodymu, jog naciai vykdė masines žudynes dar iki to, kai ėmė naudoti dujų kameras.

Panerių miškas masinių žudynių vieta buvo 1941–1944 m. Žmonės čia vežti sunkvežimiais ir šaudomi. Nužudytieji laidoti nebaigtose degalų saugyklose, kurios anksčiau pradėtos statyti šalia oro uosto Raudonajai armijai.

Miesto iniciatyva

Kaune dirbanti delegacija dar lankysis ir žydų kapinėse Radvilėnų plente. Kauno miesto tarybos narys profesorius Jonas Audėjaitis patikslino, kad JAV mokslininkų darbas yra Kauno savivaldybės pradėto žydų kapinių sutvarkymo projekto tęsinys.

(Nuotraukoje – J.Audėjaitis)

"Tai paskatino atvažiuoti grupę specialistų iš Amerikos, kurie žino, kaip identifikuoti po žeme esančius palaikus. Faktas, kad Lietūkio garažo aukos buvo sumestos ir užkastos VII forte, yra neginčijamas. Tačiau dar niekada iki šiol niekas nenustatė tikslios kapavietės vietos", – mokslininkų darbo svarbą pabrėžė J.Audėjaitis.

Lietūkio garažo aukų kapavietė bus nustatoma ir Žaliakalnyje. 1941 m. birželio 27 d. Kaune, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos "Lietūkis" garažų teritorijoje, viešai žiauriai tyčiojantis buvo nukankinta daugiau nei 50 Lietuvos žydų.

Istorikai aprašo, kad iš pradžių žydai buvo verčiami rankomis kuopti arklių mėšlą, o vėliau žvėriškai kankinami ir žudomi daužant juos geležinėmis lazdomis, laužtuvais, kišant į išangę gumines žarnas, pro kurias į vidų buvo leidžiamas vanduo.

Pagal žydų nuostatas, negalima trikdyti mirusiųjų ramybės. Kapai turi būti aptverti, užrakinti, juose negalima vaikščioti, vedžioti šunų ir nieko visiškai ten veikti. Dar visai neseniai žydų kapinės Žaliakalnyje buvo itin pamėgta asocialių asmenų, girtuoklių ir narkomanų vieta. Prižėlę menkaverčiai krūmokšniai kapines darė neperregimas.

Šiandien krūmokšniai iškirsti, pastatytos vaizdo kameros, informacija apie nepageidaujamus svečius perduodama į policijos pultą.

Pasak J.Audėjaičio, rugjūčio mėnesį lankysis dar viena delegacija iš Europos. Per 20 dienų savanorių delegacija tvarkys atskirus žydų kapus. Jų Žaliakalnio žydų kapinėse yra apie 5 tūkst.