Akibrokštas: kapinėse – vaikų žaidimų aikštelė

Kauno rajono Naugardiškės gyvenvietės naujakuriai karių kapinių teritorijoje įrengė vaikams prabangią žaidimų aikštelę. Šioje vietoje palaidota apie 800 vokiečių karių.

Įtrauktos į registrą

Vokiečių karių kapinės įvairiuose Lietuvos regionuose tvarkomos remiantis tarpvalstybine sutartimi. Jos yra tarsi istorijos vadovėlis, kurio puslapiuose įrašytos netektys skatina gerbti mirusiuosius, jų ramybę, nepriklausomai nuo rasės, tikėjimo ar tautybės.

Vienos tokių kapinių yra Kauno rajono Naugardiškės gyvenvietėje. Kultūros departamento Kultūros vertybių registre 1992 m. jos pažymėtos kodu ir įvardytos kaip Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapinės. Vadinasi, įteisintos, tačiau ar prižiūrimos, gerbiamas žuvusiųjų atminimas? Tuo teko suabejoti, išgirdus netoli šių kapinių gyvenančios Janinos Daniusevičienės pasakojimą.

Šioje liepomis apsodintoje teritorijoje yra palaidota beveik 800 vokiečių karių. Tokį skaičių yra įvardiję seniausi aplinkiniai gyventojai.

"Čia palaidoti vokiečių kariai dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare ir čia žuvo. 1922–1923 m. Lietuvos kariai sutvarkė kapinių teritoriją, įrėmino ją 75 cm gylio gana plačiais grioviais, apsodino jų šlaitus eglėmis ir vietoje vokiečių įsmeigtų medinių kryželių pastatė betoninius nedidelius paminklus. Kaip 1992 m. teigė seni vietos gyventojai, šiose kapinėse buvo išlikę apie 250 tokių betoninių paminklų, kuriuose buvo įrašyta po 3–7 karių pavardes. Net iki Antrojo pasaulinio karo pradžios kai kurių karių kapus lankė jų artimieji, gyvenę Karaliaučiaus krašte", – pasakojo J.Daniusevičienė.

Radinys pamato duobėje

Antrojo pasaulinio karo eigoje 1943–1944 m. šiose kapinaitėse vokiečiai įrengė po medžių priedanga ginklų sandėlį, kurio turinio nesugebėjo išvežti, kai rusų kariuomenė greitai persikėlė per Nemuną. Tad vokiečiai sandėlį susprogdino, kartu sunaikindami ir savo karių kapus. Po karo kapinių teritorija virto dirbamos žemės lauku.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J.Daniusevičienės vyrui Aloyzui pavyko sutelkti vietos bendruomenę ir bendromis pastangomis 1995 m. vasarą pastatyti akmeninį kryžių čia palaidotiems vokiečių kariams atminti. Kasant duobę paminklo pamatui, buvo surasti kario palaikai, aprangos likučiai, šaukštas, šakutė. Pastarąjį įrankį kariai nešiojo užkištą už bato aulo.

Iniciatoriui skauda širdį

A.Daniusevičiui, savo iniciatyva pastačiusiam įvairiose Lietuvos vietovėse (tarp jų – ir Juragiuose paminklas Sausio 13-osios įvykiams atminti) penkis paminklus, skauda širdį dėl dabar niekinamo mirusiųjų atminimo.

Anot jo, visi žuvusieji yra motinų vaikai. Nepriklausomai nuo tikėjimo, tautybės, jų amžinojo poilsio vietos Lietuvoje yra ir turi būti gerbiamos. Beje, paminklinio kryžiaus vokiečių kariams iniciatoriui pavyko rasti kelis betoninius tarpukario Lietuvos paminklus ir įtvirtinti juos prie iškilusio kryžiaus.

Vėliau žmonės atgabeno daugiau išsaugotų paminklų, vėl paženklino teritoriją giliais grioviais, apsodino ją iš visų pusių medžiais.

Su niekuo nederino

Per 20 metų išaugo ir eglės, juosiančios paminklinį kryžių, kurio dabar nematyti iš šalia esančių gatvių. Gal todėl šios vietovės, besišliejančios prie Kauno, naujakuriai įrengė čia savo atžaloms žaidimų parką?

Garliavos apylinkių seniūną pavaduojantis Rytis Venckus teigė, kad vaikų žaidimų aikštelė ir futbolo vartai pastatyti neteisėtai ir gyventojai privalės juos išsigabenti.

Iš pradžių mėginsime kalbėtis su gyventojais gražiuoju. Jei nepavyks, teks imtis griežtesnių priemonių.

"Iš pradžių mėginsime kalbėtis su gyventojais gražiuoju. Jei nepavyks, teks imtis griežtesnių priemonių", – tvirtino jis ir užsiminė, kad seniūnija netoliese baigia įrengti vaikų žaidimų aikštelę.

"Mes tikrai pastatysime prie kapinių teritorijos informacinį stendą, kuris bus matomas iš aplinkinių gatvių", – tikino seniūnas.

Griežtas savivaldybės sprendimas

Pagal Kauno rajono savivaldybės Specialius paveldosaugos reikalavimus "veikla kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose turi būti vykdoma (laikantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymų) pagal reglamentus, nustatančius paveldosaugos reikalavimus kiekvienam kultūros paveldo objektui".

Kaip sakė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Černiauskienė, ji lankėse kapinaitėse rugpjūčio pradžioje ir buvo priblokšta to, ką pamatė. Gyventojų buvo pareikalauta įrenginius išvežti, tačiau iki šiol tai nepadaryta.

"Reaguodami į nesikeičiančią esamą situaciją, organizuojame nelegaliai pastatytų įrenginių pašalinimą", – teigė R.Černiauskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aidas

Aidas portretas
Ir dar. Jeigu aš savo sklype, kasdamas duobę medeliui, rasiu šakutę, kaip kad pensininkas rado, ar tai skaitysis kapinėmis ir bus įtrauktos į registrą? Bet jeigu dar akmenį nudrožčiau ir pastatyčiau, tai jau kapinės garantuotai. Kažkada darže kasiau lysvę žirniams sodint ir radau batus. Blyn, tik dabar daėjo, reikėjo ten pirdolint kryžių ir akmenį, kapinės būtu šimtaprocentinės. Tik, deja, būtų apžėlęs mano daržas žole, erkėm apėjęs ir šunys jį būtų apdergę. Bet žiūrėčiau į šabakštyną ir širdis džiaugtusi. Ir į daržą, šiukštu, nieko neleisčiau. Kodėl daržas? Paskaitykit, tai buvo dirbama žemė, kol pensininkas kryžiuko nenudrožė. Ne absurdas?

Aidas

Aidas portretas
Pasidarė įdomu, ar Kauno r. savivaldybė turi jaunimo užimtumo programą. Jei taip, tai kaip ji vykdoma, griaunant aikšteles ar kitaip. Įdėja sekančiam raštui.

DL

DL portretas
Galinga! Tik Lietuvoj. Neveltui zydai nirsta, dabar turim nirsti mes.
VISI KOMENTARAI 43
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių