Pasiekė kalbos

Prieš keletą mėnesių įvairios Kauno organizacijos parašė raštą, kad reikalauja nukelti P.Cvirkos biustą, kuris šiuo metu stovi K.Donelaičio gatvėje, netoli viešosios vaikų bibliotekos. Tačiau ar šaulių, kariuomenės kūrėjų savanorių ir kitų istorinę atmintį žyminčių organizacijų atstovams dėl tokio rašto neteks minti teismų slenksčių?

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Kauno apskrities skyriaus pirmininkė Aušra Jurevičiūtė "Kauno dienai" teigė, kad juos pasiekė informacija, kad P.Cvirkos anūkas Aidas Pivoriūnas ketina į teismą paduoti visas organizacijas, kurios prašė pašalinti rašytojo biustą. Apie tokius rašytojo anūko ketinimus dienraščiui buvo užsiminę ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai, taip pat pasirašę raštą dėl P.Cvirkos biusto nukėlimo.

P.Cvirkai tokios pagarbos nereikia, nes jis čia mums vežė visokias okupacines saules.

"Iš miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistų girdėjau, kad mus visus P.Cvirkos anūkas nori paduoti į teismą už tai, kad mes paprašėme, jog būtų nuimtas koloboranto biustas. Mūsų nuomone, P.Cvirkai tokios pagarbos nereikia, nes jis čia mums vežė visokias okupacines saules. Lenino paminklus nuvertėme, bet kitus paminklus dar palikome. Aišku, čia anūko teisė, ar kreiptis į teimą. Tiesa, kol kas oficialaus kreipimosi, bent jau mūsų sąjunga, nėra gavusi", – apie sklandančias kalbas, kad P.Cvirkos anūkas gali siekti apginti rašytojo vardą teismuose, komentavo A.Jurevičiūtė.

Dienraščiui nepavyko susisiekti su P.Cvirkos anūku A.Pivoriūnu ir pasitikslinti, ar jis tikrai ketina kreiptis į teismą ir ko jo prašytų.

Aiškios nuomonės nėra

"Kauno diena" paprašė savivaldybės atstovų pakomentuoti daugiau apie galimą A.Pivoriūno kreipimąsi į teismą. Tačiau miesto kultūros specialistai į detales nesileido ir nepakomentavo, ko teismo galimai prašytų P.Cvirkos anūkas.

Taip pat kol kas nėra aišku, kurią visuomenės pusę Kauno savivaldybė palaikys. Kultūros paveldo specialistai pripažįsta, kad rašytojo asmenybė kelia aistrų ir priešina žmones, tačiau skubotų veiksmų imtis neketina.

"Kaunas nusiteikęs laikytis bendros istorinės atminties politikos, kokia kaip tik dabar formuojama nacionaliniu mastu. Manytume, kad šiuo metu nėra pats tinkamiausias laikas skubotiems, kardinaliems ir kategoriškiems sprendimams. Nenorėtume, kad tai taptų tema manipuliacijoms prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Kaunas nusiteikęs laikytis bendros istorinės atminties politikos, kokia kaip tik dabar formuojama nacionaliniu mastu.

Be to, matydami kolegų vilniečių inicijuotą viešą diskusiją dėl šios asmenybės įamžinimo formų ir galimybių, esame pasirengę sulaukti šio Kultūros tarybos finansuoto projekto išvadų, rezultatų ir atitinkamai į juos atsižvelgti", – apie tai, kad biustas miesto centre kurį laiką dar tikrai stovės, kalbėjo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

"Kauno diena" dar vasarą kalbėjosi su minėtu Kultūros paveldo skyriaus vedėju dėl galimo P.Cvirkos biusto nukėlimo. Tuomet specialistas laikėsi kiek kitokios pozicijos.

"Suprantama, kad P.Cvirkos paminklo likimo klausimas poliarizuoja visuomenę. Neneigdami rašytojo indėlio į lietuviškosios literatūros istoriją, vis dėlto turime sau pripažinti, kad jo politinė veikla buvo pragaištinga Lietuvai. P.Cvirka sąmoningai pasirinko kolaboravimą su sovietiniu režimu ir buvo vienas Lietuvos nepriklausomybės duobkasių – visa tai nedviprasmiškai konstatuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro 2019 m. gruodžio 3 d. parengta istorinė-ekspertinė išvada.

Tad tiesiog paklauskime savęs, ar derama vieta P.Cvirkos biustui stovėti Mykolo Sleževičiaus – iškilaus tarpukario valstybės veikėjo – namų K.Donelaičio g. 13 kieme?" – tąkart komentavo S.Rimas, tarsi nurodydamas, kad miestas labiau linkęs biustą nukelti.

Tačiau ir tąkart pripažino, kad galutinio verdikto dar nėra, dabar, kai P.Cvirkos įmažinimo klausimas bus sprendžiamas sostinėje, teks dar ilgiau palaukti galutinių išvadų ir Kauno pozicijos.

Nėra kultūros vertybė

Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai nurodė, kad Kaune stovintis P.Cvirkos biustas neįtrauktas į Kultūros paveldo registrą, todėl jie neprieštarautų, jei šis paminklas būtų pašalintas.

KPD nurodė, kad teisinė apsauga P.Cvirkos paminklui panaikinta 2016 m. rugsėjį. Tai reiškia, kad paminklui netaikomi jokie paminklosaugos reikalavimai, jis gali būti griaunamas.

Paveldosaugininkai informavo, kad ties K.Donelaičio g. 13-uoju namu esantis P.Cvirkos biustas dar į Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą įrašytas 1973 m. kaip vietinės reikšmės dailės paminklas. Jis pastatytas 1959 m. (skulptorius Viktoras Palys, architektė Teklė Šešelgienė). Paminklas pastatytas prie tuo metu šalia esančiame name veikusio P.Cvirkos memorialinio muziejaus, kuris uždarytas 1991 m.

"Teisinės apsaugos panaikinimo motyvas yra tai, kad objektas neatitinka 2013 06 07 Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintų "Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo" kriterijų, būtinų kultūros vertybėms, t.y. reikšmingumo. Ar jį nukelti, ar nenukelti, sprendžia ne KPD", – dienraščiui komentavo paveldo sergėtojai.

Vyks diskusijos

Vilniuje taip pat netyla kalbos, ar sostinėje turi stovėti P.Cvirkos paminklas ir jo vardu pavadintas skveras. Dėl to Kultūros taryba skirs finansavimą, skirtą diskusijoms, ar toks rašytojo įamžinimas reikalingas.

Kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė Goda Dapšytė "Kauno dieną" informavo, kad diskusijoms organizuoti numatyta skirti 42 tūkst. eurų. Finansavimas "Studio Space / Time" projektui "Viešųjų diskusijų erdvė: pokalbiai apie Petro Cvirkos skverą" skirtas 2020 m. liepos 28 d. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu. Tačiau projekto rengėjai dar nėra pasirašę finansavimo sutarties, tad lėšos neišmokėtos. Vadinasi, ir pats projektas dar neįgyvendintas. Pagal programos "Kultūros ir meno organizacijų naujų produktų ir (ar) paslaugų kūrimas" finansavimo sąlygas, diskusijos apie P.Cvirkos paminklus turi būti įgyvendintos iki šių metų pabaigos.

Minėtas projektas "Viešųjų diskusijų erdvė: pokalbiai apie Petro Cvirkos skverą" skirtas ne konkrečiai istorinei asmenybei, o viešų erdvių klausimams spręsti. Diskusijų rengėjai siekia sukurti modelį polemikai apie viešas erdves, atsižvelgiant į pasikeitusias visuomenės galimybes naudotis kultūros ir meno produktais ekstremalios situacijos sąlygomis, tai yra esant fizinių apribojimų dalyvavimui viešose diskusijose, kurios įprastiniame kontekste suteikia visuomenei galimybių dalyvauti sprendžiant viešų erdvių likimą.

"Kitaip tariant, kaip akcentuoja patys projekto autoriai, siekiama sukurti platformą, kuri galėtų tapti bendresniu modeliu sprendžiant viešų erdvių likimą. Projekto rengėjai kelia klausimus: kas yra vieša erdvė? Kaip ji turėtų keistis? Kokiu būdu šiuos kaitos sprendimus galima priimti? Ir kiek šiame procese svarbus piliečių balsas?

Projekto rengėjai teigia, kad P.Cvirkos skvero Vilniuje likimo klausimą pasirinko kaip savo tyrimo pradžios tašką – bandomąjį atvejį, kuris taptų analogu diskutuojant ir apie kitas erdves. Ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos ar Europos miestuose", – apie projekto idėją kalbėjo G.Dapšytė.

Kai bus įgyvendintas minėtas projektas, jo išvadomis žada remtis ir Kauno miesto savivaldybė. Tuomet ir bus nuspręstas P.Cvirkos biusto likimas.

Ministerijos pozicija

Kultūros ministerijos pozicija šiais klausimais yra įtvirtinta Kultūros politikos pagrindų įstatymo projekte, kuriam pritarė Vyriausybė ir kuris yra pateiktas svarstyti Seime.

Šiame įstatymo projekte (12 straipsnis. Istorinio atminimo įamžinimas) nustatoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, spręsdamos dėl įvykio ar asmens istorinio atminimo įamžinimo, turi įvertinti:

1. Įamžinamo įvykio ar asmens veiklos istorinę reikšmę regioniniu, nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu mastu;

2. Su įvykiu ar asmeniu susijusius mokslinių tyrimų duomenis, profesionalių tyrėjų nuomonę;

3. Su įvykiu ar asmeniu susijusių Lietuvos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, tautinių bendrijų nuomonę;

4. Ar asmuo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmoniškumui padarymo.

Kaip numatyta įstatymo projekte, jį priėmus bus parengtos istorinio atminimo įamžinimo rekomendacijos, kurias tvirtins kultūros ministras.