- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Menininkas yra ištroškęs, tačiau kasdienis "aš" – per daug pavargęs", – šiais žodžiais pasibaigia tarpdisciplininio projekto "Aš. Kūrybinė stagnacija" parodą "Odė nebaigtam darbui", vykstančią "101" galerijoje, pristatantis tekstas.
Nesunku įspėti, kad jaunosios kartos, įvairių sričių, menininkus jungia siekis kasdienybėje užimti patogią vietą, leidžiančią balansuoti tarp kūrybinės savirealizacijos ir orios egzistencijos. Kartais užmirštant realybę, pasineriant į vidinį chaosą ir jame ieškant harmonijos, tačiau visada jaučiant pagrindą po kojomis. Ar toks siekis jaunam kūrėjui yra realus?
Galbūt. Mėgindami rasti atsakymą į šį klausimą, ekspozicijoje autoriai pristato nebaigtus kūrinius. Tarsi atidengdami kūrybinio dienoraščio paraštes – atsiverdami publikai, (į)rodydami procesą, ne rezultatus.
Baigiamo kūrinio klausimas svarbus ne tik pačiam menininkui, bet ir kiekvienam į jį žiūrinčiajam. Jei apibūdinti darbo pradžios eigą įmanoma, tai nuspėti, kada priartėjama prie pabaigos, sunku, nes jos scenarijų režisuoja kiekvienas, kūrinį savo akiratyje (pa)stebėjęs asmuo. Pradžia viena, o pabaigų – begalybė.
Dėl to dailininkas, įvardydamas savo kūrinį nebaigtu, leidžia žiūrovui pasilypėti ant pjedestalo ir atsistoti į kūrėjo vietą: patirti kančią ir palaimą tuo pačiu metu, prabilti eilėmis ar visu kūnu išreikšti dvasios nerimastingumą, ieškant prasmės gyventi, kurti.
O gal priešingai – menininkas pasiduoda? Juk rodyti publikai kūrinį, pristatant jį kaip nebaigtą darbą, kuriame vidinis turinys dar neturi aiškios vizualinės konstrukcijos, – tai tas pats, kas skaityti tekstą be skyrybos ženklų, išreiškiančių prasminius žodžių tarpusavio ryšius, ar klausytis muzikos, kurioje visi garsai išgaunami vienodu intensyvumu, be akcentų, pauzių.
Tapyba, grafika, fotografija, piešiniai, akvarelės, koliažai eksponuojami parodoje, nepaisant to, kad yra paremti ekspresyvia, dinamiška, momento išraiška, kurios pagrindas yra menininko laisvė, jautrumas aplinkai ir gebėjimas nedaugžodžiauti vizualine kalba, reikalauja pradžios ir pabaigos – aiškios konstrukcijos, ritmo. Tad ar eksponuojamas nebaigtas kūrinys nėra jaunųjų kūrėjų nokautas? Ar menininkai pavargo?
Veikiau – jaučiasi prislopinti. Balansavimas tarp kūrybos ir buities – išgyvenimo rūšis, pareikalaujanti meistriškumo. Tai lyg nuolat bandyti įveikti estafetę, tik komandą sudaro vienas asmuo, todėl nėra kam perduoti simbolinės lazdelės, kuri kartais tampa nepakeliamai sunki ir slegianti.
Vis dėlto jaunieji menininkai, kvestionuodami šią temą, suteikia galimybę patys sau nesibaigiančią estafetę transformuoti į kūrybinę trajektoriją, kurioje visos užduotys ir kliūtys tampa kūrinių potekstėmis.
Tapybos trikdžiai
Kūrybinį su(sis)stabdymą kol kas ryškiausiai esu patyrusi plenerinės tapybos metu. Tapant natūroje tampame priklausomi jau ne tik nuo savęs, o ir nuo aplinkos, kurioje negalime sureguliuoti apšvietimo, oro sąlygų, nereikalingų blaškančių objektų. Dėl šių pašalinių veiksnių neretai tenka tapybos procesą nutraukti ir lieka pasirinkti ar į tą pačią vietą sugrįžti kitu metu, ar tenkintis esančiu darbo "baigtumu".
Odė nebaigtam darbui
Šiandien planuojame rytojų, tačiau rytoj nevykdome nieko suplanuoto vakar, o poryt atsimename, kad neatlikome to, kas buvo suplanuota užvakar. Darbai atsėlina kaip nepastebimi šešėliai, kurių pabaiga buvo suplanuota vakar, o šiandien sužinome, kad jų likimas nebuvo išpildytas. Viskas, kas mus supa – begalinė jausmų, darbų, veiksmų, monotoniškumo, repeticijų ir nuokrypių sumaištis. Tik vienas kitas sugebame sudėlioti save į tvarkingą ir viską spėjantį žmogų. Bet ar tu toks? Ar tau to užtenka?
Aš nespėju nieko, esu padrikas, nes noriu viską mesti ir kurti. Bet negaliu kurti, kol nemetu visko – kartais net ir pačios kūrybos. Visa tai spaudžia. Lyg kilometrinėje gelmėje, kur saulės nebematyti. Aš neprivalau legitimuotis, aš tiesiog noriu kurti.
Manęs dažnai klausia – kas čia per konceptas? Dažnai savo kūriniu nenoriu nieko pasakyti, o jeigu turiu – dažnai tai noriu nuslėpti, pasilikti sau. Blogiau už baimę yra laiko trūkumas, o blogiau už laiko trūkumą – atradus laiko, patirti frustraciją ir blokadą; tapyti, paišyti, lipdyti, dainuoti... O galų gale tiesiog klykti suvokiant, kad nebaigtas darbas draskys akis ir neleis miegoti naktimis dar ilgą laiką.
Menininkas yra ištroškęs, tačiau kasdienis "aš" yra per daug pavargęs.
Kas? Paroda "Kūrybinė stagancija #2. Odė nebaigtam darbui".
Kur? VDU menų galerijoje "101" (Muitinės g. 7).
Kada? Veikia iki balandžio 7 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?23
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti7
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...
-
Karo muziejus 100-mečio proga kviečia prisidėti prie projekto „Pasklidę po pasaulį“1
Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato naują projektą „Pasklidę po pasaulį“. Šiuo projektu siekiama suburti lietuvius, gyvenančius ne tik Lietuvoje. Pagrindinis projekto tikslas – surinkti informaciją apie lietuvių kilmės kar...
-
„ECHOtektūra“: architektūros pažinimas garsu2
Dažnas mūsų architektūrą suvokia labai vizualiai. Tačiau architektė Rasa Chmieliauskaitė, garso menininkas Arnas Mikalkėnas ir menotyrininkas Justinas Kalinauskas primena, kad egzistuoja ir kiti, ne mažiau svarbūs, pojūčiai bei praplečia mūsų v...
-
Vieno lito premija – V. Kiaušui-Elmiškiui
22-osios Vieno lito premijos laureatu už kasdienybės spalvas ir amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje "Ir bus atsakyta" (Kaunas: Kauko laiptai, 2020) tapo poetas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis. ...