Solistas J. G. Šmitas: devynios dešimtys metų, devynios dešimtys vaidmenų

Ilgaamžiškumo paslaptys

"Jūsų dainininko kelio galėtų pavydėti bet kuris atlikėjas. Kur slypi ilgo dainininko gyvenimo paslaptis?" – išgirdęs šį klausimą, G.Šmitas atsako prašalaičiui gal kiek ir netikėtai: dainininko ilgaamžiškumo paslaptis – teisingas dainavimas.

"Būtina tvirta dainavimo mokykla, teisingai parinktas repertuaras, atitinkantis balso pobūdį. Balsui netinkančios partijos dainininkui ilgaamžiškumo tikrai nepridės. Žinoma, daug įtakos turi solisto apkrova, blaškymasis nuo vieno žanro prie kito, ypač balsui žalinga, kai tenka dainuoti sergant", – sako G.Šmitas.

Tiesa, artisto gyvenimas žiaurus ir kartais tenka aukotis, dainuoti ypač nepalankiomis sąlygomis, – toks jau esąs tas teatras.

"Klausytojui nesvarbu, ar tavo šeimoje nutiko nelaimė, ar tu blogai jautiesi. Jis negali ir neturi visko žinoti. Žiūrovas bilietėlį nusipirko, pinigus sumokėjo, o tu, artiste, jam dainuok. Juokis, pajace... Klausytojas turi likti patenkintas, jam dainuoti turi gerai, perteikti emocijas, žavėti balso kokybe", – įsitikinęs scenos veteranas.

Dešimtmečiai, praleisti ant scenos ir rengiant jaunus solistus, – pavydėtinas žinių, patirčių bagažas. Ko maestro palinkėtų jaunajai dainininkų kartai?

"Artisto gyvenimas nelengvas. Vaidmens rengimas turi savo kainą: būna ir nemigos, ir vaistų nuo galvos sopulio. Svarbaus vaidmens rengimas išbalansuoja nusistovėjusį gyvenimo ritmą, tad dainininkui tenka atsisakyti daugelio malonumų. Artistas, nesilaikantis tam tikro gyvenimo režimo, ilgai teatre neužsibus. Bet kita vertus, tiek dainavimo procesas, tiek iš žiūrovų gaunama energija padeda mums gyventi ilgą ir laimingą gyvenimą", – sako G.Šmitas.

"Nesu nusiteikęs prieš lengvojo žanro dainas, bet vis dėlto siūlyčiau siekti tikros kokybės, aukšto kultūrinio lygio, – kritišką nuomonę apie televizijos ekranuose tviskančias žvaigždutes turi maestro. – Galbūt eiliniam klausytojui tų "žvaigždžių" dainavimas estetiškai priimtinas, bet mes, vokalo profesionalai, girdime gausybę faktorių ar klaidelių, kurios liudija apie nepakankamą tokio dainininko lygį ir būsimą trumpą jo sceninio gyvenimo trukmę."

"Jauniesiems solistams palinkėčiau drąsos, dėl meno, dėl darbo teatre atsisakant tam tikrų nereikšmingų malonumų. Svarbiausia – drąsiai žengti į sceną, nebijant aukotis. Tam reikalingas kruopštus, sąžiningas darbas. Į sceną užkopia tik vienetai, bet dėl to verta kovoti ir aukotis. Teatro scena – aukščiausias kiekvieno artisto siekis, čia kiekviena diena – naujas egzaminas, bet viską vainikuojantis malonumas atperka bet kokias aukas", – įsitikinęs solistas.