Solistas J. G. Šmitas: devynios dešimtys metų, devynios dešimtys vaidmenų

Pedagogikos židinys

Paklaustas, kokie buvo įstabias karjeras padarę mokiniai kūrybinio kelio pradžioje, G.Šmitas prisimena K.Jakštą, kuris, prieš ateidamas dainuoti, pūtė trimitą.

"Turėjo gražų balsą, buvo muzikalus, nors vėliau pasirinko kitą kelią. Jam visuomet buvo įdomi drama, sceninis parengimas, nuolat stebėdavo šios disciplinos pamokas. Jis save atrado dramos žanre – labai tuo džiaugiuosi, – sako maestro. – V.Vyšniauskas buvo labai emocingas, jautriai reaguodavo į nesėkmes. Būdavo, kad šviesaus atminimo mano žmona, užėjusi į konservatoriją, jį guosdavo ir ramindavo. Dažnai dainininkui, turinčiam vadinamąjį didelį prigimtinį balsą, kelio pradžia būna sunki. Tik atkaklus darbas atveria kelius į sėkmę. Vaidas – puikus žmogaus, einančio tokiu keliu, pavyzdys."

Muzikos akademijos likimas iki šiol rūpi garbiajam mokytojui: "Kaip dabar laikosi akademija? Ar nebus jai lemtingas universitetų sujungimo procesas? Visko atsitinka... Išties būtų nesmagu, nes aš taip pat esu prisidėjęs prie to, kad Kaune atsirastų aukštoji muzikos mokykla."

Netrukus pokalbis nuvingiuoja į praeitį: "Tada sudarėme laisvanorišką menininkų grupę – dirigentas Petras Bingelis, kompozitorius Algimantas Kubiliūnas, jau anapilin iškeliavęs pianistas Ramutis Čepinskas ir aš. Ėmėmės iniciatyvos ir pradėjome minti kelius į sostinę, siekdami, kad būtų įkurta tokia mokykla, – pasakoja maestro. – Iškovojome tai, tapome simboliniais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto krikštatėviais. Gaila, kad prieš keletą metų LMTA nuostatos pasikeitė ir buvo pradėtas šio fakulteto uždarymo procesas. Visa laimė, kad atsirado iniciatyvių žmonių, kurie sugebėjo išlaikyti aukštosios muzikos mokyklos Kaune poziciją, prisiglausdami prie Vytauto Didžiojo universiteto. Miestui šios mokyklos reikia."

Patarimai savajam teatrui

Maestro nepaliauja domėtis teatro aktualijomis, muzikiniu Lietuvos gyvenimu. Išklausinėjęs apie nūdienos teatro gyvenimą, naujausius spektaklius, prisimena ankstesnį darbo ritmą teatre.

"Būdavo, įsisuki į darbų sūkurį ir staiga – vėl vasara, atostogos, gamta žaliuoja, dūzgia. Sezono metu net nepastebėdavome metų laikų kaitos. Tik teatras, namai, spektakliai. Buvo būtina skirti laiko poilsiui, teisingai mitybai ir vėl skubėti į teatrą. Buvome jauni, entuziastingi, stengėmės išlaikyti aukštą teatro lygmenį", – sako G.Šmitas ir prisiminė, kad teatrą ne kartą norėta uždaryti, bet trupės pastangos ir žiūrovų meilė padėjo jam išlikti.

Spektaklius teatro kolektyvas rodydavo ir kitose scenose – tekę dainuoti Žermoną naujamečiame spektaklyje, vykusiame sporto halėje. "Teatro salė visada būdavo pilna, tad užmačioms sunaikinti šį teatrą nebuvo lemta išsipildyti. Dabar teatro pozicijos tvirtos, uždarymas negresia, tik svarbu palaikyti aukštą meninį lygį", – pastebi jis ir priduria sekąs dabartinio teatro gyvenimą.

"Domiuosi naujais spektakliais. Teatro pasirinkta kryptis publikai įdomi, tik gaila, kad kartais spektakliuose būna per daug triukšmo. Dainuojama su mikrofonais, įgarsinimas kartais peržengia mano amžiaus žiūrovui priimtiną garsumo lygį, pasigendu natūralaus, akustinio garso", – sako maestro, negailėdamas komplimentų naujausiam teatro spektakliui –  operetei "Kornevilio varpai". – Jis puikiai suręstas. Dainininkui reikalinga balso kultūra. Aukštosios muzikos mokyklos dabar rengia daug naujų, išties gerų dainininkų, o teatras padeda dainininkams puoselėti balsus."

Norėtųsi, kad repertuarą puoštų daugiau operos žanro spektaklių. Jų trūksta ir rodomos jos gana retai.

Į Kauną operos žanrą sugrąžinęs baritonas atviras: "Norėtųsi, kad repertuarą puoštų daugiau operos žanro spektaklių. Jų trūksta ir rodomos jos gana retai. Anksčiau per savaitę buvo rodomi bent vienas ar du operos spektakliai. Šiuo metu repertuare dominuoja miuziklai ir operetės. Teatras, žinoma, orientuojasi į publikos skonį, bet tą skonį reikia ugdyti. Teatras skirtas ne vien poilsiui, svarbi turi būti ir edukacinio darbo sritis. Klausytoją reikia ugdyti, auginti, kelti jo kultūrinį lygį."

Maestro jubiliejų KVMT paminės Gaetano Donizetti opera "Liučija di Lamermur". "Enriko vaidmuo sudėtingas tiek vokaline, tiek dramaturgine prasmėmis. Ko gero, kiekvienas baritonas svajoja įkūnyti šį herojų scenoje. Deja, toje operoje dainuoti neteko, bet tai tikras šedevras ir esu tikras, kad iš šiuo metu Kauno teatre rodomų operų šis spektaklis bene pats solidžiausias, – sako G.Šmitas ir pastebėi, kad mieliau pažiūrėtų "Sevilijos kirpėją", nes Figaro – vienas mėgstamiausių ir ilgai dainuotų jo vaidmenų. – Bet, manau, kad "Liučija di Lamermur" – puikus pasirinkimas. Nors retokai išeinu iš namų, bet mano jubiliejui dedikuotame spektaklyje būtinai apsilankysiu."