Nuo Naujųjų iki pavasario: šeši vakarai su muzikos žvaigždėmis

J.Brahmso koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, sukurtas 1878 m. ir dedikuotas kompozitoriaus draugui smuikininkui Josephui Joachimui, kuris jį pavadino vienu iš keturių didžiųjų vokiškų koncertų smuikui. Kūrinio premjerą Leipcige 1879 m. lydėjo sėkmė. Deja, vėliau nuomonės apie šį kūrinį išsiskyrė: dirigentas Hansas von Bülowas teigė, kad kūrinys didžiąja dalimi parašytas ne smuikui, o "prieš smuiką", Henrykas Wieniawskis kūrinį pavadino nesugrojamu, o smuiko virtuozas Pablo de Sarasate atsisakė jį atlikti motyvuodamas tuo, kad negali ištverti, kai antros dalies pradžioje obojus atkartoja pagrindinę solo smuiko partijos melodiją. Paveiktas tokių pasisakymų kompozitorius sudegino savo antrojo koncerto smuikui eskizus.

Simfoniją Nr.4 G-dur G.Mahleris baigė kurti 1901 m. Tais pačiais metais, diriguojant kompozitoriui, Miunchene įvyko šio kūrinio premjera. Keturių dalių kūrinys – vienas paslaptingiausių kompozitoriaus darbų. Simfonijos muzikinė kalba, į kurią įkomponuota daina "Dangiškasis gyvenimas" iš vokalinio ciklo "Stebuklingas berniuko ragas", paprasta, dvelkianti senamadiškumu, kartais primenanti austrų klasicizmo genijaus Josepho Haydno kūrinių stilistiką. Kompozitoriaus amžininkams pirmųjų atlikimų metu pasirodė, kad autorius iš jų tyčiojasi: premjeros buvo nušvilptos, kritikai simfonijos muziką išvadino plokščia, neturinčia stiliaus nei melodijos, dirbtine ir isteriška, kaltindami kompozitorių tuo, kad jis tarsi jaučia malonumą kurtindamas klausytojus "siaubinga, neįtikėtina kakofonija".

Anglų poezijos melodijos

Kovo 2 d. iškalbingos muzikos koncertu "Nerimo amžiaus muzika" klausytojus vilios Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO, meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) ir puiki pianistė Guoda Gedvilaitė. Diriguojant orkestro vadovui publika išgirs du retai koncertų salėse skambančius XX a. kūrinius: amerikiečių simfoninės muzikos genijaus Leonardo Bernsteino Simfoniją Nr. 2 "The Age of Anxiety" (Nerimo amžius) bei britų kompozitoriaus Gustavo Holsto Siuitą "The Planets" (Planetos).

Solo partiją L.Bernsteino simfonijoje atliksiančiai pianistei G.Gedvilaitei būdingos originalios muzikinės idėjos ir konceptualus jų įgyvendinimo braižas. Jos programos visuomet savitos, gaivios, kupinos fantazijos ir interpretavimo laisvės, o pasirenkami scenos partneriai – žymūs akademinės muzikos atstovai, aktoriai, baleto artistai ir džiazo virtuozai. Atlikėja koncertavo žymiausiuose tarptautiniuose renginiuose visoje Europoje ir už jos ribų, pelnė pirmąsias premijas prestižiniuose pianistų konkursuose. Jau daugiau nei penkiolika metų G.Gedvilaitė dirba pedagoginį darbą Frankfurto prie Maino aukštojoje muzikos mokykloje, veda tarptautinius meistriškumo kursus Lietuvoje ir Vokietijoje.

Simfonija "Nerimo amžius" sukurta remiantis to paties pavadinimo monumentalia anglų poeto Wystano Hugho Audeno šešių dalių poema, parašyta naudojant aliteracinę anglosaksų eilėdarą ir pelniusia Pulitzerio premiją. Simfonija sukurta 1948–1949 m., kompozitoriui gyvenant JAV ir viešint Izraelyje. Tik pradėjęs kurti simfoniją L.Bernsteinas poemą pavadino "vienu iš labiausiai sukrečiančių tikro virtuoziškumo pavyzdžių anglų poezijos istorijoje". Vietoj tradicinės keturių dalių formos kompozitorius kūrinį suskaidė į dvi dideles dalis, kiekvieną jų padalydamas į tris mažesnes. Po premjeros, kurioje solo fortepijono partiją atliko pats L.Bernsteinas, jis liko nepatenkintas simfonijos baigiamąja dalimi ir 1965 m. sukūrė patobulintą simfonijos finalo versiją. Kūrinys dedikuotas kompozitoriaus bičiuliui, ilgamečiam Bostono simfoninio orkestro dirigentui Serge Koussevitzky.

Bene žinomiausias ir dažniausiai atliekamas G.Holsto kūrinys "Planetos" parašytas 1914–1916 m., naudojant septynių dalių, turinčių saulės sistemos planetų pavadinimus, struktūrą. Siuita ilgą laiką skynėsi kelią į koncertų scenas. Iškart po sukūrimo buvo atliekamos tik atskiros kūrinio dalys, o visa versija pirmą kartą suskambėjo Londone 1920 m. Kūrinio koncepcija labiau astrologinė nei astronominė (todėl tarp dalių pavadinimų nerasime Žemės planetos): kiekviena dalis perteikia idėjas ir emocijas, kuriomis planetos daro įtaką žmogaus psichikai, o mintis sukurti tokį ciklą kompozitoriui kilo po atostogų Maljorkoje su astrologu Cliffordu Baxu. Pradinė kūrinio versija buvo sukurta fortepijoniniam duetui, išskyrus dalį "Neptūnas", kuri buvo parašyta vargonams, mat kompozitorius nutarė, kad fortepijono tembras per daug triukšmingas tolimam ir paslaptingam šios planetos pasauliui. Vėliau siuitos partitūra buvo pritaikyta orkestrui ir prasidėjo kūrinio triumfo žygis per pasaulio scenas. G.Holsto orkestruotė itin vaizdinga ir spalvinga, joje atsispindi žymių XX a. kompozitorių, tokių kaip Arnoldo Schoenbergo, Igorio Stravinskio, taip pat vėlyvųjų Rusijos romantikų Nikolajaus Rimskio-Korsakovo ir Aleksandro Glazunovo įtaka.

Sakralioji klasika

Kovo 16 d. klausytojų ir vėl lauks susitikimas su LVSO ir jo vyriausiuoju dirigentu G.Rinkevičiumi. Koncerte, pavadintame "Sakralioji klasika" išgirsime du iškilius kūrinius: Franzo Schuberto Mišias Es-dur ir žavingąją Igorio Stravinskio "Psalmių simfoniją", kuriuos su orkestru atliks Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir visa plejada puikių solistų. Soprano partiją dainuos karjerą tik pradedanti, bet jau spėjusi pelnyti klausytojų simpatijas švelnaus tembro soprano savininkė Lina Dambrauskaitė, žavingoji ir nenuspėjamoji, sodriu mecosopranu dėmesį prikaustanti Ieva Prudnikovaitė, du jaunosios kartos tenorai Edgaras Davidovičius ir Juozas Janužas bei išraiškingasis bosas Tadas Girininkas.

Gausiam solistų ansambliui, chorui ir orkestrui sukurtos Mišios Nr.6 Es-dur – paskutinis šio žanro F.Schuberto kūrinys, kurį pats kompozitorius pavadino iškilmingomis mišiomis. Kūrinio partitūra buvo baigta 1828 m., likus keletui mėnesių iki kompozitoriaus mirties. Deja, pats autorius kūrinio premjeros jau nebeišgirdo. Šis "ambicinga L.van Beethoveno komponavimo architektūra" pasižymintis kūrinys, pasak F.Schuberto mokinio Briano Newbouldo, yra tarsi "kūrėjo triumfas ir gulbės giesmė, savo didingumu prilygstantis geriausiems tuo metu parašytiems opusams".