Muzikinės išdaigos, klasikos burtai ir praeinančio laiko magija

Nuo intymios kamerinės muzikos iki spalvingo muzikinio spektaklio –  XXVII Pažaislio muzikos festivalio trečioji savaitė bus paženklinta keturiais koncertais, skambėsiančiais ne tik Kaune, bet ir jo apylinkėse. Vienas festivalio renginys pasieks šiaurės Lietuvą ir klausytis puikaus muzikavimo pakvies šiauliečius ir miesto svečius.

Nakties muzika

Birželio 16 d. Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje susitikti kvies dvi žinomos atlikėjos: sopranas Raminta Vaicekauskaitė ir pianistė Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė. Jų parengta programa „Vakaras, naktis, rytas“ pakvies į magišką kelionę per paslaptingiausią ir intymiausiais jausmais dvelkiantį paros metą, prasidedantį leidžiantis saulei ir pasibaigiantį žėruojant pirmiesiems aušros spinduliams.

Šio romantiško periodo žavesys viliojo ne vieną kompozitorių ir poetą. Juk vykstant paros virsmui nutinka nuostabių dalykų: kyla rūkas, užslenka sutemos, gieda lakštingalos, užplūsta svajos, kartais netgi papartis pražysta stebuklingu žiedu. Būtent tokia plati emocijų banga skleisis atlikėjų programai atrinktose Juozo Indros, Claude'o Debussy, Georges'o Bizet, Gabrielio Fauré, Ottorino Respighi, Hugo Wolfo, Heitoro Villa-Loboso, Richardo Strausso, Albano Bergo ir Paolo Tosti vokalinėse miniatiūrose.

Tarptautinių konkursų laureatė, „Fortūnos“ prizu ir „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota solistė R.Vaicekauskaitė skaičiuoja jau antrą dešimtį pagrindinių vaidmenų, sukurtų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir kituose meno kolektyvuose.

Dainavimą studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Graco (Austrija) muzikos ir parodomųjų menų universitete ir meistriškumo kursuose pas žymiausius dainavimo pedagogus, dainininkė kuria vaidmenis ne tik Kaune, bet ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kitose teatrinio meno įstaigose. Jos įkūnytų herojų sąraše puikuojasi Liučija (Gaetano Donizetti opera „Lucia di Lammermoor“), Violeta (Giuseppe'ės Verdi opera „Traviata“), Rozalinda (Johanno Strausso operetė „Šikšnosparnis“), Ledi Makbet (G.Verdi opera „Makbeth“) ir daugelis kitų soprano aukso fondui priklausančių partijų. Įspūdingu balsu apdovanota dainininkė – nuolatinė muzikos festivalių dalyvė, kantatų ir oratorijų soprano partijų atlikėja, kamerinės muzikos projektų iniciatorė.

E.Pilipavičiūtė-Juraškienė VDU Muzikos akademijoje įgijo fortepijono atlikėjo bakalauro laipsnį, taip pat baigė dainavimo studijas. Pianistė dirba koncertmeistere savojoje alma mater ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Jos aktyvų muzikinį gyvenimą liudija iškovoti apdovanojimai konkursuose, dalyvavimas meistriškumo kursuose ir festivaliuose.

B.Kutavičiui atminti

Birželio 17 d. Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje skambės koncertas, skirtas kompozitoriui Broniui Kutavičiui atminti. Šiais metais vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas B.Kutavičius būtų minėjęs 90-mečio jubiliejų. Deja, pernai rugsėjį kūrėjas mus paliko. Siekdama prisiminti šią neeilinę muzikos pasaulio figūrą Kauno valstybinė filharmonija, bendradarbiaudama su Pažaislio muzikos festivaliu, dovanos publikai išskirtinį koncertą, kuriame skambės du monumentalūs B.Kutavičiaus kūriniai: oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Epitafija praeinančiam laikui“.

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio B.Kutavičius buvo ryški Lietuvos muzikos kultūros figūra. Jo kūryba išeina toli už grynosios muzikos ribų, apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Muzikologas Linas Paulauskis teigia: „Kompozitorius kaip šamanas puikiai žino, kaip užburti publiką ir įtraukti ją į savo apeigas. Jis kaip architektas stato preciziškas konstrukcijas – partitūras, dažnai primenančias mandalas iš įvairių geometrinių figūrų: ratų, kvadratų, kryžių, žvaigždžių ir pan.“

Oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ muzikos istorijoje – vienas pirmųjų pačių įsimintiniausių lietuviškų opusų. Kompozitorius ją kurdamas 1978 m. net neįsivaizdavo tokios kūrinio sėkmės. Oratorija gimė bendradarbiaujant su poetu Sigitu Geda, kuris savo bičiulio kūrybą apibūdina taip: „Jo muzika labiau kilo iš kalbos, iš daiktų, žemės, netgi iš senovinės architektūros, iš ansamblio, iš ritualo, negu iš tada egzistavusios muzikos. Vėliau, o ir dabar, ji patyrė ir patiria tiek metamorfozių, kad aš kartais prarandu amą.“ Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų – pagonybės ir krikščionybės susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus supančio choro skambesys, o kūrinį vainikuoja vargonais atliekama choralą primenanti tema.

Simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum pereunti“) chorui ir orkestrui sukurta 1998 m. Keturių dalių veikalas simboliškai pamini reikšmingiausias Vilniaus istorijos datas: Lietuvos krikštą, Vilniaus miesto ir universiteto įkūrimą, Katedros šventinimą.

Kūrinyje akivaizdžios B.Kutavičiaus kultūrinių kūrybos ištakų žymės: pagoniškasis pradas ir vėlesnė nacionalinės ir tarptautinės kultūros tradicija. Pirmoje dalyje tekstą apie kunigaikščio Gedimino sapną choras ne išdainuoja, bet dramatiškai išskanduoja. Tauri antros dalies muzika šlovina vieną seniausių Vakarų Europos universitetų. Tarp trečios ir ketvirtos dalių tekstų skamba ir poeto S.Gedos eilės, perteikiančios sielos pokalbį su motina Vilniuje, prie televizijos bokšto, ar primenančios Katedros sugrąžinimą tikintiesiems.

Šiuos kūrinius atliks Roberto Šerveniko diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras. Vargonuos Povilas Padleckis, soprano solo partiją atliks Kauno valstybinio choro artistė Patricija Gadliauskienė. Įėjimas į koncertą nemokamas.

Fantazija altui ir fortepionui

Birželio 18 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje į muzikos fėjų pasaulį klausytojus pakvies Jungtinėje Karalystėje reziduojantis lietuvės ir ispanės duetas „Duo Mirage“. Į neperskiriamą ansamblį susibūrusios pianistė Grytė Navardauskaitė ir altininkė Lorena Cantó Woltèche pristatys publikai svajingą programą „Fantazijos altui ir fortepijonui“, kurioje skambės įvairiaspalviai vokiškojo baroko atstovo Georgo Philippo Telemanno, Vienos klasiko Wolfgango Amadeus Mozarto, prancūzų impresionisto Maurice'o Ravelio, britų neoromantiko Ralpho Vaughan'o Williamso, rumunų neoklasiko George'ės Enescu ir šių dienų anglų kompozitoriaus Peterio Fribbinso opusai.

Ansamblis „Duo Mirage“ susibūrė prieš penkerius metus, abiem atlikėjoms studijuojant Guildholo muzikos ir dramos mokykloje. Atlikimo aistra ir aiškia motyvacija pasižymintis duetas surengė ne vieną koncertą Anglijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Lietuvoje. Neseniai ansamblis pelnė pirmąją vietą Londone vykusiame Šv.Jokūbo kamerinės muzikos konkurse. Šis laimėjimas suteikė duetui galimybę surengti solo rečitalį Pikadilio gatvėje esančioje Šv.Jokūbo bažnyčioje. Prieš dvejus metus ansamblis „Duo Mirage“ buvo pakviestas dalyvauti tarptautiniame Decoda kamerinės muzikos vasaros festivalyje, kur muzikavo kartu su legendinės koncertų salės „Carnegie Hall“ ansambliu „Decoda Ensemble“.

Jo muzika labiau kilo iš kalbos, iš daiktų, žemės, netgi iš senovinės architektūros, iš ansamblio, iš ritualo.

L. C.Woltèche gimė Ispanijoje, muzikantų šeimoje. Dar studijuodama prestižinėje Yehudi Menuhino muzikos mokykloje ji koncertavo garsiose Berlyno („Konzerthaus“) ir Londono („Wigmore Hall“) salėse, jos pasirodymus transliavo BBC, „Classic FM“ ir ispanų radijo stotis „Radio Clásica“. Atlikėja yra styginių instrumentų kvarteto „Jubilee“ narė, su šiuo kolektyvu ji išleido Josepho Haydno kūrinių kompaktinę plokštelę, pelniusią aukštus įvertinimus. Altininkė dažnai pasirodo ir kaip solistė, atlieka Yorko Boweno, W.A.Mozarto ir Paul'iaus Hindemitho kūrinius solo altui ir orkestrui. Atlikėja groja britų meistro Peterio Greinerio pagamintu instrumentu, kurį jai yra paskolinęs fondas „Stradivarius Trust“.

G.Navardauskaitės kūrybinis kelias prasidėjo Kaune: ji mokėsi A.Kačanausko muzikos mokykloje, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijoje. Kartu ji lankė baleto ir šiuolaikinio šokio pamokas Kauno choreografijos mokykloje. Prieš šešerius metus gavusi stipendiją ji išvyko į Londoną studijuoti prestižinėje Guildholo muzikos ir dramos mokykloje. Laimėjo ne vieną tarptautinį konkursą, lankė žymių atlikėjų meistriškumo pamokas, atlikėja pasirodo kaip solistė ir kamerinių ansamblių narė, jos atliekamos solo muzikos klausėsi Anglijos ir Lietuvos koncertų salių publika, o su kamerinės muzikos ansambliais ji koncertavo Ispanijoje ir Belgijoje.

Svečiuose pas Tadą Ivanauską

Birželio 19 d. Pažaislio muzikos festivalis įžengs į naują erdvę – T.Ivanausko Obelynės sodybą. Šioje išskirtinėje vietoje publikai bus pristatytas koncertas visai šeimai „Maestro (ne)leidžia groti“.

Projekto autorė ir režisierė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė koncertą ir jo idėją pristato taip: „Maestro (ne)leidžia groti“ – koncertas mažiems ir dideliems, sukurtas remiantis antrąja to paties pavadinimo edukacinio ciklo „Klasikinė muzika vaikams“ paveikslėlių knyga apie genialaus žmogaus, išskirtinės asmenybės, žinomo XIX a. Prancūzijos kompozitoriaus Camille'io Saint‑Saënso pasiekimus, išgyvenimus, ieškojimus ir atradimus. Muzikinis pasakojimas kuriamas remiantis menininko biografija ir žinomiausiu jo muzikiniu kūriniu „Žvėrių karnavalas“ – siuita dviem fortepijonams ir kameriniam ansambliui.

Projekto iniciatorė ir jos partnerės pristato C.Saint‑Saënsą kaip įvairiapusę asmenybę: jis buvo žemo ūgio, keistos eisenos, šveplas, geros muzikinės atminties, ironiškas, šiek tiek pasipūtęs, nepakantus vidutinybėms ir lengvabūdiškumui, intelektualus, griežtas, paslaugus, dosnus, išskirtinai genialus.

Savo genialumu vaikystėje prilygo W.A.Mozartui, o gal net ir lenkė jį. Per gyvenimą kompozitorius sukūrė apie 300 muzikinių kūrinių, o labiausiai jį išgarsino „Žvėrių karnavalas. Didžioji zoologinė fantazija“. Koncerto pavadinimas išduoda didžiąją paslaptį: kompozitorius buvo uždraudęs atlikti „Žvėrių karnavalą“ viešai, mat kūrinyje daug muzikinių citatų, o tai esą labai pakenktų oriam kūrėjo įvaizdžiui. Kompozitoriui vienintelė „Gulbė“ atrodė verta gyventi, todėl ji skambėdavo koncertų scenose dar autoriui esant gyvam.

Kuo ypatingas ir įdomus „Žvėrių karnavalas“? Jis kupinas muzikoje paslėptų išdaigų. Pasak projekto sumanytojų, tai – tikras prancūziškas rafinuotas humoras, užrašytas muzika. „Žvėrių karnavale“ naudojamos W.A.Mozarto, Gioacchino Antonio Rossini, Felixo Mendelssohno-Bartholdy kūrinių, taip pat – prancūzų liaudies dainų citatos. Netgi žymusis Jacques'o Offenbacho „Kankanas“ čia tarsi įvelkamas į kitokį rūbą. Klausydamas ir išgyvendamas „Žvėrių karnavalą“, klausytojas nejučia prisiliečia prie visos klasikinės muzikos istorijos. „Žvėrių karnavalas“ – tai muzika, nunešanti į fantazijų šalį: pjesės labai trumpos, aiškios formos, žaismingos, lengvai suprantamos vaikams. Šiuo sumanymu projekto autorės tarsi teigia: „Didelius darbus nebūtina dirbti įsirėžus ir suraukus kaktą – galima ir žaismingai, su lengvumu.“

Šią nuotaikingą programą klausytojams rengia profesionalūs muzikai: Dovilė Kazonaitė (sopranas), Agnė Švagždytė (smuikas), Artūras Šilalė (smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Augustinas Treznickas (kontrabosas), Vytautas Sriubikis (fleita), Andrius Žiūra (klarnetas) ir Ernestas Verba (perkusija). Fortepijono partiją atliks muzikos mokyklos „Vaikas ir muzika“ mokiniai, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokinės, fortepijoninis duetas Kaja ir Klėja Kašubaitės. Vaidins inovatyvaus kūrybinio ugdymo darželio „Strazdanėlės“ vaikai ir aktorius Karolis Norvilas. Po koncerto mažuosius klausytojus pakvies inovatyvaus kūrybinio ugdymo darželio „Strazdanėlės“ ir Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokytojų parengtos kūrybinės dirbtuvės. Projektas draugiškas autistiškiems vaikams ir jų šeimoms.


Kas? koncertas „VAKARAS, NAKTIS, RYTAS“

Kur? Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje.

Kada? birželio 16 d. 18 val.


Kas? Koncertas „KOMPOZITORIAUS BRONIAUS KUTAVIČIAUS ATMINIMUI“

Kur? Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčioje.

Kada? birželio 17 d. 18 val.


Kas? koncertas „FANTAZIJOS ALTUI IR FORTEPIJONUI“

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? birželio 18 d. 17 val.


Kas? TEATRALIZUOTAS KONCERTAS VISAI ŠEIMAI „MAESTRO (NE)LEIDŽIA GROTI“.

Kur? Tado Ivanausko Obelynės sodyboje.

Kada? birželio 19 d. 16 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių