- Viktorija Jegorova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas klausimų, dėl kurių baigiantis mokslo metams diskutuojama šeimose, – atžalų meninis ugdymas. Svarstymai renkantis instrumentą ar pedagogą – didžioji kelionė muzikos link prasideda nuo pirmųjų žingsnių. Ką daryti, kad ji nenutrūktų per anksti?
Vaikų santykis su muzika labai priklauso nuo pedagogo, įsitikinusi muzikos mokytoja Loreta Valinskaitė-Vaitkuvienė. Kaunietė, privačiai mokanti vaikus vokalo, groti akordeonu, gitara, pianinu, tikina: svarbiausia – išdrįsti. Gailėtis, kad mokeisi muzikos, tikrai neteks.
– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti mokant šiuolaikinius vaikus muzikos? Tikriausiai jie labai skiriasi nuo senesnės kartos vaikų, kai kompiuteriai ir internetas dar neturėjo tokios didelės įtakos.
– Galiu pasakyti iš bendros pedagoginės patirties: didžiausia problema, kad vaikai neatlieka savo užduočių, nedaro to, kas užduodama. Tačiau vaikai, su kuriais dirbu privačiai, daugiau ar mažiau visada paruošia savo namų darbus. Šiuolaikiniai vaikai nori gauti daugiau testinių užduočių, testų, kurie būtų atliekami kompiuterių klasėje.
– Drovumas ar nepasitikėjimas savimi dažnai pakiša koją ir trukdo vaikui augti. Ar sunku atpažinti išties gabų vaiką?
– Dažnai gabūs vaikai nepakankamai save vertina ir reikia daug dirbti su jais psichologiškai. Tokius vaikus, nors jie ir turi potencialo, tą tikrą įgimtą muzikinį intelektą, reikia vis iš naujo įtikinti, kad yra gabūs. Reikia sakyti, kad gerai, labai sumaniai ir atsakingai atliko savo užduotis, – tik tada jie prasiskleidžia. Atėjęs mokytis žmogus nežino, ar jis gabus ar ne, jis tiesiog nori mokytis.
– Ar gabūs vaikai kaip tik atvirai ir noriai demonstruoja savo talentus, ar vis dėlto tenka juos truputį paskatinti?
– Visus reikia skatinti. Įdomiausia, ką esu pastebėjusi, – jie galvoja, kad už juos kažkas kitas padarys.
– Ar talentingi vaikai išsiskiria savo charakterio savybėmis, tam tikrais bruožais?
– Tikrai talentingas jaunuolis yra kuklus. Gal gėdijasi savo talento, vis dėlto kuklumas labai padeda atsiskleisti.
– Ar tikrai šiuolaikiniams vaikams nebeužtenka tiesiog paliepti kažką padaryti – jie nori žinoti to veiksmo prasmę?
– Tikrai taip, jie nori žinoti, kodėl tai daroma, jie nori suprasti visus žodžius, visus terminus, jų kilmę.
– Turbūt esate susidūrusi su nuomone, kad sportas, fizinė veikla – geriausia iškrova. Bet yra daugybė įrodymų, kad muzika taip pat padeda ne tik išsikrauti emociškai, bet ir atpalaiduoja, o ramesni žmonės aiškiau mato savo tikslus, lengviau įveikia stresines situacijas. Ar pasikeičia vaikų bendravimas, apskritai jų pasaulėžiūra po to, kai jie ilgesnį laiką pasimoko muzikos?
– Taip, net labai ryškiai. Muzika daro labai didelę įtaką, nes, automatiškai mokant muzikos, diegiamos ir vertybės, bendravimo, komunikavimo, psichologijos subtilybės, pagarba tėvams ir pačiam sau, paaiškini apie mąstymą, per muziką žmogus sužino daugybę dalykų. Mokantis muzikos tarsi gimsta atskira asmenybė. Pati muzika, pati raiška, tarkime, dainavimas gerina kraujotaką, labai stipriai aprūpina smegenis deguonimi – esu net pastebėjusi, kad kartais, kai vaikai dainuoja, jiems pradeda suktis galva, nes jie nebūna pratę prie tokio kiekio deguonies. Emociškai apskritai groti ir dainuoti yra labai sunkus darbas, tai nėra lengva. Dirba kvėpavimo sistema, verda emocijos – visa, ką tik žmogus turi, o aplinkinis pasaulis pasimiršta. Dainavimas yra labai sunkus darbas, bet labai malonus.
– Ar vaikai muzikos pamokas renkasi patys, ar vis dėlto dažniau tai būna tėvų įtaka?
– Vieni – patys, kitų tėvai nori, kad vaikai mokytųsi, bet aš per prievartą nė vieno nemokiau.
– O kokie tėvų argumentai, kodėl jie atveda savo vaikus mokytis muzikos?
– Kad mažiau prie kompiuterio sėdėtų arba mažiau lauke lakstytų be jokio tikslo. Tačiau pastebėjau: nė vienas vaikas nesigailėjo, kad pradėjo mokytis. Tai labai sunkus darbas, jie patys pradeda stebėtis, kaip ateina nieko neišmanydami, o paskui, kai groja, – iš natų skaito, puikiausiai jas atpažįsta.
– Kokios pagrindinės priežastys, kodėl vaikai renkasi muzikos pamokas?
– Viena iš priežasčių dažnai būna pats mokytojas, jo asmenybė. Mokytojas, kuris sugeba įtraukti ir sudominti. Kita priežastis – namuose turi kažkokį nenaudojamą instrumentą arba jei kažkas iš šeimos narių grojo ar muzikavo, tai taip pat turi įtakos vaiko pasirinkimui.
– Ar amžius turi įtakos renkantis muzikos pamokas?
– Amžius visiškai nesvarbu. Klausą galima išlavinti, jeigu nori dainuoti, bet nejaučia ritmo, – tai taip pat sutvarkoma. Nėra nė vieno žmogaus, kuris norėdamas nepadarytų. Pastebėjau, kad galbūt vyresni ar gabūs tam vaikai yra linkę kurti, rašyti dainų tekstus. Bet visada skatinu kurti ir mokytis viską atlikti iš klausos, nes tai yra labai svarbu. Iš natų kiekvienas pagros, o iš klausos – ne.
Be sunkaus darbo niekas nieko nepasiekia, o patys pasiekimai vėliau motyvuoja dirbti. Kartais atėję mokytis muzikos vaikai net nėra apsisprendę, ar jiems tai patinka, bet vėliau pamėgsta tam tikrą meno šaką arba dirbti su tam tikru instrumentu vien todėl, nes sunkiai dirbo.
– Paaugliai yra linkę maištauti, jiems sunkiau priimti sprendimus, jie jautriau reaguoja į gyvenimo permainas. Ar būna atvejų, kai vaikai, susidūrę su pirmaisiais iššūkiais, pirmomis nesėkmėmis, nori nutraukti mokslus? Tuomet tiek pedagogams, tiek tėvams reikia prisiimti ir psichologo vaidmenį, mokėti įkalbėti vaiką nenuleisti rankų, taip pat jį motyvuoti.
– Bet kokioje mokslo srityje turi įvykti kažkoks lūžis. Būna, kad vaikai slepiasi kažko neišmokę, bėga iš pamokų, nėra pakankamai motyvuoti mokytis toliau, galvoja, kad jiems to nereikia. Svarbiausia – sulaukti to momento, kada įvyks tas lemiamas lūžis, ir nespausti vaiko. Pati iš savo praktikos žinau, kad svarbiausia būti psichologiškai stipriam, į nieką nekreipti dėmesio ir tiesiog siekti savo tikslo.
– Tikriausiai pasitaiko atvejų, kai vaikas nėra itin gabus, bet labai nori išmokti dainuoti ar groti tam tikru muzikos instrumentu. Ar įgimto talento stoka gali tapti barjeru renkantis muzikos užsiėmimus?
– Vien talentas ir gabumai nieko nereiškia. Reikia darbo, labai sunkaus ir atkaklaus darbo. Netgi neturintieji klausos ar nejaučiantieji ritmo vėliau tai išsilavina. O tie, kurie yra gabūs, dažnai pervertina save ir nebedirba. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažniau tie darbštūs ir atkaklūs vaikai pasiekia daug daugiau negu talentingi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Anšlaginio susidomėjimo šiemet sulaukia „Gintarinė pora“
Kaip jau buvo skelbta „Kauno dienoje“, artėjantį savaitgalį, gegužės 4-5 dienomis „Žalgirio“ arenoje vyks 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Tradiciškai varžybų inicia...
-
R. Požerskio atsakas triukšmo menui
Lietuvos fotomeno grandas, VDU profesorius Romualdas Požerskis meta iššūkį desocializuoto, dehumanizuoto meno kūrėjams ir savigarbą prarandančiai politikai. ...
-
„Gintarinė pora“ kviečia į varžybas ir koncertą2
58-ųjų tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ organizatorių žinutė, kad finalinės varžybos ir Motinos dienai skiriamas šventinis koncertas dėl bendro projekto su Kauno miesto savivaldybe bus nemokamas, sul...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 29–gegužės 5 d.
Balandžio 29 d. Prie Lapių laisvalaikio salės: 18.30 val. – Tarptautinės šokio dienos akcija, šiemet kviečianti jungtis ir šokti disko šokį. Ežerėlio miesto aikštė: 19 val. – Ąžuoliuko sodinimo akci...
-
Teatras KITAS KAMPAS surengs paskutinį šio sezono improvizacijos šou Kaune1
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje KITAS KAMPAS uždaro jubiliejinį penkioliktą sezoną. Gegužės 9 d. Kauno „Girstutyje“ improvizacijos meistrai surengs paskutinį šio sezono azartišką ir nenuspėjamą &sc...
-
„Kaunas Jazz“: „Vikonda grupė“ išdalino apdovanojimus5
Šis savaitgalis sutraukė visus džiazo, gyvo garso, šokio, autentiškų garsų mėgėjus į laikinąją sostinę. Visas miestas prisipildė muzikos, o net trijose Kauno centro vietose vyko ir „Vikonda grupės“ palaikomi muzikan...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Muzikos gurmanus „Vikonda grupė“ rytoj kviečia į „Džiazo gatvę“5
Jau 34-tą pavasarį Kaunas tapo Lietuvos džiazo sostine – muzikos gurmanus čia vėl subūrė tarptautinio „Kaunas Jazz“ festivalio renginiai. „Programoje – aukščiausio meninio, profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėja...
-
GJan surengs dar vieną koncertą „Žalgirio“ arenoje: dabar jaučiuosi užtikrinta1
Socialiniuose tinkluose dainų autorė ir atlikėja paskelbė ambicingo, jau antrojo savo muzikinėje karjeroje, koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje datą ir kviečia ten susitikti 2025 m. sausio 18 dieną. ...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...