Pirmą kartą savo darbais kartu – mama ir sūnus. Užvaldę skirtingas dailės sritis, keramikė Nijolė Skolastika Liatukaitė ir freskų, mozaikų kūrėjas Augustinas Liatukas savo darbus eksponuoja vienoje erdvėje.

Sūnaus piešinys keramikoje

Kauniečių menininkų paroda – naujausia galerijos "Aukso pjūvis" pristatomo ciklo "Duetai" dalis. Tiesa, A.Liatukas jau daug metų gyvena ir kuria Vilniuje, bet nepraleidžia progos bent savo parodomis apsistoti gimtajame mieste.

Ekspozicijoje rodomi įvairių laikotarpių darbai: siekiantys praėjusiojo amžiaus 8-ąjį dešimtmetį ar liudijantys paskutiniųjų metų braižą. Vienas iš darbų – tikras šeimos duetas. Mama, suradusi sūnaus, kai jis buvo mažas, piešinį, 1998 m. perkėlė jį į keraminį paveikslą – dekoratyvinę plokštę, pavadintą "Tarp trijų ir keturių". "Tuo ir prasideda duetai", – šypsojosi vaikystę prisiminęs šiandien jau 44 metų menininkas A.Liatukas, išdidžiai savo freskas ir kitus kūrinius eksponuojantis šalia mamos skulptūrų ir skulptūrėlių, indų, vazų, dekoratyvinių plokščių.
Menininkas mielai pristato savo mamos kūrybą. Pamoja ranka į vieną žinomiausių N.S.Liatukaitės darbų – skulptūrą "Šv.Jurgis", kurtą 1970 m. Ją, pasak sūnaus, parodai paskolino "Aušros" muziejus Šiauliuose. Bene reikšmingiausia A.Liatukui atrodo dekoratyvinė skulptūra "Baltija", sukurta 1984 m. iš akmens masės. Šis darbas buvo atrinktas dalyvauti Tarptautiniame keramikų konkurse Faencoje (Italija).

Dailininkas paaiškino, kad daugelis jo mamos darbų iškeliavę į namus, galerijas, muziejus ir neįmanoma jų parodyti. 77 metų N.S.Liatukaitė, pasak jos sūnaus, aktyviai dirba, dalyvauja bendrose keramikų parodose. Tačiau ši paroda, drauge su sūnumi, – pirmoji personalinė žinomos keramikės paroda.

Lėkštės – ne valgyti

"Mamos keramika ne tik dekoratyvi, bet ir konceptuali, nes idėjų ji semiasi iš archaikos. Vis dėlto tai nėra senosios keramikos rekonstrukcija. Ji per šiuolaikinę prizmę žiūri į tuos tolimus, miglotus laikus, kurie mums net nelabai suvokiami", – apibūdino autorės sūnus. Šie keramikos darbai, net lėkštės ar vazos, skirti ne naudoti, o gėrėtis, tyrinėti, pamąstyti.
Dailėtyrininkė Rūta Marija Purvinaitė atkreipė dėmesį, kad N.S.Liatukaitės kūrinius ženklino ypatinga pagarba medžiagai, jos prigimtinėms savybėms, kurios subtiliai atsispindėjo tiek formos, tiek dekoro raiškoje.

Ji, be kita ko, domėjosi ir gilinosi istorinės keramikos, ypač baltiškosios kultūros, palikimu. "Ją žavėjusius simbolius, runų ženklus naudojo ir tebenaudoja dekoruodama plokštes, nedidelių apimčių dubenėlius, lėkšteles ar interjerams skirtus keramikos kūrinius", – teigia dailėtyrininkė. Pasak jos, N.S.Liatukaitė nepiktnaudžiauja glazūrų teikiamais efektais, saikingai naudoja matines glazūras ar redukcines technikas, palikdama žiūrovui galimybę gėrėtis keraminės medžiagos iškalbingumu.

"Savaime susikūriau savitą plastinių elementų raišką, nesidairydavau, ką ir kaip kuria mano kolegos. Mano kūrybinės improvizacijos, būtinybė lipdyti savaime išsirutuliojo pasąmonės kloduose su įvairiausiomis simbolinėmis potekstėmis. Molis man – tarsi stebuklas, kurį aptikau dar vaikystėje, o būdami vaikai dar nežinome ribos tarp kūrybos ir žaidimo", – apie save rašo keramikė.

Suvartojamos mozaikos

N.S.Liatukaitės sūnus Augustinas vaikystėje taip pat ragavo keramikos, bet tai nebuvo jo stichija, tad studijoms rinkosi kitką. "Tvirtai žinojau, kad stosiu į monumentaliąją dailę. Mąsčiau logiškai. Keramikai reikalingos didžiulės dirbtuvės, technologinis procesas – sudėtingas. Su monumentika ar net su stiklu yra kur kas paprasčiau", –  atviravo dailininkas, tapantis paveikslus, freskas, grafičius, kuriantis mozaikas, asambliažus.

A.Liatuko pasirinkta dailės sritis tradiciškai turėtų atlikti vien dekoratyvinę funkciją, tačiau kai kurie šio menininko kūriniai pritaikomi ir kitai funkcijai. Antai paveikslų pavidalo trys mozaikos (triptikas) "Mano šaukštai", pasak autoriaus, jo paties namuose naudojamos kaip stalviršis. Šie darbai vaizduoja gerokai padidintą banko kortelę.

"Štai mano kreditinė kortelė ir mano šaukštas – kad turėčiau ką valgyti. Šis kūrinys – tartum pasišaipymas iš vartotojiškumo", – komentavo dailininkas.

Savaime suprantama, daugelis mozaikų skirtos puošybai. Dailininko kūrybos kraitėje yra nemažai freskų, tačiau atvežti į parodą ištapytą sieną neįmanoma.

A.Liatukas mozaikos šviesios ateities nemato, nes, pasak jo, nebėra, kas mokytų šio meno. Be to, šiandien dailės rūšys tarpusavyje susipynusios. Taip pat ir A.Liatuko mozaikose naudojamas ir stiklas, ir gipsas, ir akmuo bei tapyba.

"Ne daugelis tapytojų galėtų pasigirti, kad gyvena iš savo paveikslų. Ir aš ne iš šių mozaikų gyvenu. Gaunu užsakymų, dirbu pedagoginį darbą", – atskleidė menininkas. Parodos darbai, pasak jo, yra reagavimas į kasdienybę, tai, kas jam svarbu ir aktualu.

Lemtingi molio grumsteliai

1943 m. mokyklą uždarė. Buvo karas. Bombonešiai skraidė virš mūsų, kaukė sirenos. Mūsų šeima nutarė pasitraukti į tėvelio tėviškę – Šarkės kaimą netoli Apuolės piliakalnio. Karas čia mus užklupo visu žiaurumu. Tėvelis iškasė žeminę, apklojo ją velėna. Per bombų sprogimus mes ten sulįsdavome, tačiau aš čia aptikau žeminės sienoje stebuklą – molį. Įsijautusi į tokį malonų užsiėmimą prilipdžiau visokių žmogeliukų, arkliukų, ožkų. Buvo labai gaila, kai turėjau visa tai palikti. Matyt, pats likimas parideno tuos molio grumstelius tartum dalią visam gyvenimui.

Šaltinis: Nijolė Skolastika Liatukaitė, parodos katalogas

Miestas, kuris vis dar mano

Sukūręs šeimą didelę kūrybinio potencialo dalį atidaviau alinančiam ir nedėkingam darbui prekybos tinkle "Rimi Lietuva". Su šeima gyvenu ir dirbu Vilniuje, bet jaučiu nostalgiją Kaunui, kur gimiau ir augau. Tai mano miestas, čia tvarkau ir prižiūriu iš senelių paveldėtą gimtųjų namų dalį.

Šaltinis: Augustinas Liatukas, parodos katalogas

Kas? Paroda iš ciklas "Duetai": Nijolė Skolastika Liatukaitė ir Augustinas Liatukas.
Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis".
Kada? veikia iki lapkričio 7 d.