Kauno valstybinėje filharmonijoje – tekstilininkės B. Sarapienės idėjų ir spalvų pasaulis

Žinomos tekstilininkės B. Sarapienės kelias į meno pasaulį prasidėjo anksti, dar vaikystėje. Baigusi J. Naujalio meno mokyklą mokslus ji tęsė tuomečiame Vilniaus dailės institute. Nuo 1990 m. B. Sarapienė – Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus tekstilininkų sekcijos narė, tekstilininkų grupės ESAME įkūrėja ir vadovė, dailininkų ir tekstilininkų gildijos narė. Aktyviai kurianti, personalines parodas rengianti, kolektyvinėse parodose dalyvaujanti menininkė savo patirtimi pasidalijo su gausiu būriu jaunųjų Kauno menininkų.

Ankstyvesniame menininkės kūrybos kelyje viena iš svarbiausių pasirinktų technikų buvo tapiserija, tradicinis gobelenas, darbuose dominavo gamtos motyvai, figūrinės kompozicijos ir jų tekstilinės transformacijos. Tačiau gana greitai menininkė savo kūryboje pradėjo naudoti ir kitų tekstilės technikų, jungti skirtingus motyvus, netradiciškai interpretuoti ir savo darbams panaudoti folklorinius motyvus, taip pasukdama modernesne, netradicine, eksperimentine kūrybos linkme. Nuolatiniai ieškojimai – vienas ryškesnių menininkės kūrybos bruožų, veikiausiai lemtų pedagoginio darbo.

Ilgainiui B. Sarapienės kūryboje atsirado ir įsitvirtino mini tekstilės, eksperimentiniai, fototekstilės darbų, išsiplėtė idėjų ir temų spektras, neutralių žemės spalvų koloritą papildė ir praplėtė mėlyna spalva, jos tonai, kontrastai, mėlynos ir šviesių šiltų spalvų jungtys ir priešpriešos. Visa tai suteikia B. Sarapienės darbams išskirtinės ekspresijos, įneša į jos kuriamą pasakojimą dinamikos ir siužetinės intrigos.

B. Sarapienei ypač svarbus yra spalvų ir formų spektras, jų dermė konkrečiame kūrinyje, nuolatinės paieškos ir galutinis meninis rezultatas, kuriame aktualizuojama mintis, forma. Kiekvienas jos darbas gana aiškiai nusako idėją, kuria pasakojimą ir paremia jį efektingais spalviniais kontrastais ar deriniais.

Kauno valstybinės filharmonijos, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus ir VšĮ „Gabrieles meno galerija“ surengtoje parodoje eksponuojami įvairios stilistikos, formos, bet ir tarpusavyje susiję kūriniai. Jie tarsi stabdo laiką ir amžinąsias tiesas akimirkoje, vaizdinyje, kviečia įsižiūrėti, reflektuoti ir medituoti. Neatsitiktinis yra ir parodos pavadinimas, kuris kviečia medituoti ir sugrįžti prie svarbiausių mūsų būties vertybių.

Parodoje eksponuojamuose gobelenuose „Fuga“, „Mėnesienos sonata“ pasirinkta muzikinio žanro meninė interpretacija į harmoningą tekstilinę visumą sujungia formų ir spalvų įvairovę, teigiančią ir liudijančią mūsų aplinkos, visatos, mažų ir didelių įvykių nuolatinę amžinąją kaitą, judėjimą. Daugybė smulkių B. Sarapienės gobelenų detalių papildo, pratęsia viena kitą formų ir spalvų deriniais, sudaro pilnatvės vaizdinį, kuris yra ir kintantis, ir pastovus, neprarandantis savo harmoningumo.

Parodoje eksponuojamuose darbuose ryškūs ir baltiškieji motyvai, jų interpretacijos pasirinktoje prislopintų spalvų stilistikoje. Dažname darbe improvizuojama baltų ženklais ir geometriniu motyvu, sujungiančiu skirtingas formas į visumą. Autorė improvizuoja, suranda ir netradicinį tekstilės darbo formatą, kuris tampa spalvinga ir subtilia, bet netradicine linija, sudėliotu į geometrinį kampą, banguotu, subtiliai sulankstytu paviršiumi arba net įgauna pirštinės formą.

Eksponuojami darbai liudija ne tik kūrybines galias ir nuostatas, bet nevengia išryškinti, rodyti ir patį kūrybos procesą.

Taip B.Sarapienės paroda virsta meditaciniu pasakojimu apie pasaulį ir save, apie įvairovę, jo prieštaras ir vienovę.