- Silvija Čižaitė-Rudokienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje šį savaitgalį čia bus pristatytas Agniaus Jankevičiaus režisuotas spektaklis pagal garsųjį Ievos Simonaitytės romaną.
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžioji scena gyvena laukimu: šį savaitgalį čia bus pristatytas Agniaus Jankevičiaus režisuotas spektaklis pagal garsųjį Ievos Simonaitytės romaną.
Teatro vėjų sugrįžimas
Rodos, visai neseniai "Santakoje" buvo publikuotas interviu su režisieriumi A.Jankevičiumi. Nuvilnijo tyli banga apie tuomet režisieriaus išreikštas mintis ir drąsius pasisakymus. Rodos, per aštru, rodos, netinkama kalbant apie tokį meną kaip teatras.
Kiek atslūgus emocijoms, dienos šviesą išvydo gana jautri A.Jankevičiaus premjera VDU teatre, o netrukus kita puoš NKDT. Negalime ginčytis, režisierius išties jaunas ir produktyvus, atsidavęs tikslui, kad ir koks jis būtų, – teatras, bėgiojimas, haiku kūrimas, skaitymas, audringos diskusijos.
Ir nors Gabrielis García Márquezas yra rašęs, kad giminės, kurioms skirta šimtas metų vienatvės, antrą kartą šioje žemėje nepasikartoja, vis dėlto kartais gyvenimas sukasi nenumaldomais ciklais. Vos tik pradėjus gyvuoti NKDT (kitais pavadinimais, kituose pastatuose, bet su ta pačia kuriama istorija), teatre atsirado nenumaldomas, nesustabdomas, neįsivaizduojamu greičiu dirbantis režisierius Borisas Dauguvietis.
Jei nežinome jo darbų, vis tiek galime įsivaizduoti, kokia tai buvo įvairiapusė ir nenustygstanti asmenybė vien pasiklausę, o galų gale ir pažvelgę į jo dukters atvaizdą.
B.Dauguviečio vertinimas buvo gana kontroversiškas, o Balys Sruoga jį vadindavo "vėjinguoju Dauguviečiu". Tuo, kuris kiekybine prasme buvo neaplenkiamas, kuris klysdavo, tačiau drąsiai išbandydavo savo ir aktorių jėgas.
B.Dauguviečio dvasia
1928 m. žiūrovai išvydo "Vėjuotojo" premjerą "Šiaip arba taip". Modernus, to meto pasaulio standartus atitinkantis kūrinys.
Teatrologė Irena Aleksaitė, reziumuodama B.Sruogos mintis ir žiūrovų reakcijas, rašė: "Spektaklis tuometiniam žiūrovam atrodė it mįslė, šarada – nesuprantamas ir keistas. O B.Sruoga ypač aukštai jį įvertino, pavadinęs savo recenziją "Nepaprasta premjera". "Mūsų įprastas teatras kažkur dingo: skersai žemę numarmėjo, – rašė kritikas. – Nebuvo pas mus seniai pažįstamo vėjingo Dauguviečio, nebuvo nei jo ypatingo ansamblio. Vietoj viso to premjeros metu gastroliavo kažkoks mums nepažįstamas geras europietiškas teatras." Sruoga liko sužavėtas, O žiūrovams šis efektingas pastatymas liko neįkandamas nei turiniu, nei meniniu pavidalu."
Šiais metais per Auksinių scenos kryžių įteikimo ceremoniją B.Dauguviečio auskaru buvo pažymėtas A.Jankevičius. Vėjinga dvasia nenutrūkstamai toliau tęsia savo kelionę ir balandžio 12, 13, 16 d. apsistoja NKDT Didžiojoje scenoje. Šį kartą spektaklis "Gentis" pagal I.Simonaitytės romaną "Aukštujų Šimonių likimas".
Premjera be patoso
Vis dėlto režisierius nesitenkina kūrinio interpretacija, svarbiausias kirtis šiame spektaklyje ir yra likimas. Personažų likimas, autorės likimas, paties režisieriaus, aktorių išgyvenimai, galų gale kiekvieno stebinčiojo likimas. Taip ir sukuriama gausi Gentis, vienijama nuolat supamo socialinio konstrukto.
Rodos, galėtume vadinti visuomene, bet gentis apima ne tik būtinuosius santykius, tačiau jaučia ir aktyviai dalyvauja kiekvieno gentainio likime. Nesvarbu, ar tu turtingas palikuonis, ar vienišas našlaitis kaip Ieva, Rožė – apspjaudytas benkarto vardu.
Ar mūsų laukia toji "nepaprasta premjera", vienareikšmiško atsakymo kol kas nėra. Ne visada ir gali būti. Po daugybės puodelių kavos, nenumaldomų diskusijų visoje kūrybinėje komandoje (o turbūt ir su pačiu savimi) režisierius praskleis uždangą. Kiekvienas turės galimybę asmeniškai pažvelgti į (savo) Gentį. Neabejotina tik viena – nepalenkiami mėginimai, savęs ir komandos išbandymas lydėjo visą kūrybinį procesą, kurio summa summarum jau čia pat. Premjera be patoso, kaip ir autorė, režisierius, "Aukštujų Šimonių", "Genties" herojai.
B.Dauguviečio nepasidavimas ir vienas geriausiai kritikų įvertintų spektaklių buvo parodytas vos kelis kartus. Galime tik svarstyti ir laukti, kaip šįkart ambicingą ir vėjuotos dvasios atstovą pasitiks publika.
O I.Simonaitytė, prabėgus gyvenimui, tepasakė: "Nestatykite kryžiaus. Jau lazdą padėjau, kelionė baigta." Paprasta pabaiga. Kaip ir visko, kas baigiasi, net jei tai – spektaklis.
Ar I.Simonaitytė aktuali šiandien?
Agniaus Jankevičiaus režisuotas spektaklis "Gentis" Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) didžiosios scenos uždangą pravers jau šį savaitgalį. Vienos dalies spektaklis "Gentis" – paskutinės gyvos Šimonių atstovės Rožės pasakojimas apie savo gentį, giminę. Čia, kaip ir I.Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likime", neišvengiama autobiografinių detalių.
"Rožės Šimonytės prototipas yra pati I.Simonaitytė. Kūrinyje ji rašo apie save, savo mamą ir tėvą. Jos asmeninė ir romano istorijos yra panašios", – teigė režisierius. Spektaklyje taip pat naudojami tekstai iš pačios rašytojos prisiminimų ir autorės publicistiniai straipsniai.
Režisierius žinomą lietuvių literatūros romaną pasirinko iš smalsumo, ar 1935 m. parašytas kūrinys gali gyventi esamuoju laiku. "Man įdomu, ar tokio pobūdžio senoviška medžiaga ir leksika gali reflektuoti dabar, nedarant didelių postmodernistinių intervencijų į patį I.Simonaitytės tekstą ir galbūt į pačią fabulą", – atviravo menininkas.
Pagrindinį Rožės Šimonytės vaidmenį dramoje atliekanti aktorė Inga Mikutavičiūtė pasakojo, kad susigyventi su vaidmeniu nelengva: "Vaidmuo yra skaudus – žmogus pasaulyje lieka vienas ir turi sukaupti visas jėgas, tikėti gyvenimu ir viltimi." Premjera taip pat sutampa su aktorės Jūratės Onaitytės sugrįžimu į rekonstruotą didžiąją sceną. "Pamilau savo heroję ir ją jaukinuosi", – sakė premjerai susikaupusi iškili menininkė.
Dramoje vaidina ir puikiai NKDT žiūrovams pažįstami aktoriai: Aleksandras Kleinas, Gabrielė Aničaitė, Gintaras Adomaitis, Daiva Rudokaitė ir Gintautas Bejeris. Scenografija ir kostiumais rūpinasi Laura Luišaitytė, o šviesomis ir vaizdo projekcijomis – Vladimiras Šerstabojevas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pajūrio dvelksmas daugiabučių kieme
Šį savaitgalį dar galima pamatyti Petrašiūnuose eksponuojamą parodą „Širdis“. Tai tarptautinio projekto „Kultūra į kiemus“ dalis. Šįsyk menininkai nudžiugino vienos iš didžiausių Kauno seni...
-
Muzikinis savaitgalis: nuo baroko iki šių dienų legendų
Kitą savaitgalį XXVII Pažaislio muzikos festivalis savo gerbėjams atskleis naujų muzikos slėpinių: nuo baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho retai atliekamų kūrinių, jaunųjų lietuvių atlikėjų meistrystės iki gitaros burtų. ...
-
Laipiojant po Kauno kalvas: ant Pelėdų kalno – performansas „Mano kelionė“1
Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus parodos "Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus" erdvėje ant Pelėdų kalno lankytojus pasitinka Alekso Andriuškevičiaus 1992 m. sukurtas performansas „Mano kelionė“. Jis visu kūnu i&scaron...
-
Įkvėpimo šaltiniu tapo sodyba: trapus stiklas saugo amžiną gamtos ir žmogaus ryšį2
Prasidėjus pandemijai įprasta realybė stipriai pasikeitė. Taip, kaip buvome įpratę leisti laiką, atsipalaiduoti iki jos – galimybių nebebuvo. Sudėtinga situacija skatino ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą, jaus...
-
Kauno kultūros mugė kviečia atrasti įvairius kultūros skonius2
Rugsėjo 3–4 dienomis Kaune, Vienybės aikštėje, antrus metus vykstanti mugė ir vėl suburs kultūros organizacijas ir iniciatyvas. Šiemet Kauno miesto ir rajono gyventojų bei svečių lauks daugiau nei 30 kultūros operatorių, kurie kv...
-
„Baltijos kino dienos“ kviečia susipažinti su naujuoju Latvijos ir Estijos kinu
Rugpjūčio 23–24 dienomis Vilniuje bei Kaune žiūrovų didžiuosiuose ekranuose lauks jau šeštąjį kartą vykstančios „Baltijos kino dienos“. Lietuvos kino centro organizuojamas renginys šiemet kvies susipažinti su l...
-
A. Grižas: gentys – vyrų įkvėpimas ir užnugaris11
Psichologas Antanas Grižas turi geros dienos receptą. Jį sudaro sportas, meditacija, pasirūpinimas savimi, gamta, judėjimas, bendravimas. „Dar aš gerai jaučiuosi per dieną padaręs tai, kas mane gąsdino, bet buvo man svarbu“, –...
-
J. Kelpšas: esu slemo fanatikas3
„Baika, kai nesisek. / Baika, jeigu būni viens. / Baika, jei esi namisėda. / Baika, jei surūga piens“, – eilėraštyje „Baika“ rašo Jovaras Kelpšas, Kauno menininkų namų slemo ir literatūrinių renginių ...
-
Kompozitorė Z. Bružaitė: viskas man Kaune gražu, istoriška ir prasminga2
Nuo gegužės vidurio Kauno centriniame pašte veikiančią parodą „1972-ieji. Pramušti sieną“ ekspertai laiko būtinąja Europos kultūros sostinės programos stotele. „Tai galimybė vienoje vietoje pamatyti pilkojo amžiaus p...
-
Išrinktos kitų metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės
Mažosiomis kitų metų Lietuvos kultūros sostinėmis tapo Kauno rajone esanti Kulautuva, Biržų rajone esanti Pačeriaukštė, Marcinkonys Varėnos rajone, Baraginė Marijampolės savivaldybėje ir Plungės rajone esantys Plateliai. ...