Tikriausiai nerasime Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų Kauno valstybinio choro, nė sykio nebūtų girdėjęs jo dainavimo ar nebūtų matęs šio sambūrio įkūrėjo bei vyriausiojo dirigento Petro Bingelio. Lietuvos muzikiniame peizaže choras egzistuoja tarsi savaime: be įtampų, perdėtų pastangų ir triukšmingų anonsų. Toks taurus buvimas, nelyginant pats dainavimas, liudija – šio choro dalyvavimas Lietuvos ir netgi Europos muzikinio gyvenimo procese yra natūralus, reikšmingas, būtinas.

Dažnai choro šlovė ataidi iš labai toli: garsių tarptautinių festivalių, didžiųjų koncertų salių, svečių šalių rūmų ir pilių. Tačiau norintieji jį girdėti čia, Lietuvoje, taip pat turi daug progų. Choras dainuoja mūsų šalies koncertų salėse, gieda šventovėse, o vasarą – dar ir Pažaislio bei kituose Lietuvos muzikos festivaliuose.

45–metį šiemet pasitinkantis kolektyvas į brandos ir išminties amžių įkopia nešinas reikšmingais kūriniais, kurių centrinė ašis – Ludwigo van Beethoveno manuskriptai.

Sausio 12-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) skambėjo Kauno valstybinio bei LNOBT chorų, solistų bei orkestro atliekamos paskutinio Vienos klasiko „Missa solemnis“. Prie dirigento pulto stojo maestro  Juozas Domarkas. Šį 5 dalių, itin sudėtingomis chorinėmis partijomis išsiskiriantį veikalą pats kompzitorius laikė svarbiausiu, sudėtingiausiu ir novatoriškiausiu savo kūryboje.

Dirigentas P.Bingelis „Missa solemnis“ taip pat priskiria prie reikšmingiausių kūrinių choro veikloje: „Choro brandai, darnai,  susiklausymui lemiamos reikšmės turėjo keturios partitūros: Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“, Johanno Sebastiano Bacho „Kalėdų oratorija“ ir Mišios h-moll bei L.van Beethoveno „Missa solemnis“. Šiuos veikalus choras parengė dar sovietiniais metais, kai daug kam atrodė, jog nekintanti Mišių prasmė yra religinės ideologijos reliktas. Tuomet mes elgdavomės atsargiai ir apdairiai. Pirmiausia šiuos veikalus atlikdavome Maskvoje, Piotro Čaikovskio konservatorijos salėje. Tenykščiams muzikos kritikams ir žurnalistams negailint pagiriamųjų žodžių choro pateiktai muzikos interpretacijai, šie kūriniai netrukus suskambėdavo ir Lietuvoje. Čia nebūdavo kam ir kaip priekaištauti: juk pati Maskva jų atlikimą įvertino teigiamai!“

Sausio 29 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusiame koncerte, skirtame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 25-mečiui, choras drauge solistais Irena Bespalovaite (sopranas), Jovita Vaškevičiūte (mecosopranas), Edgaru Montvidu (tenoras), Michailu Kazakovu (bosas), diriguojant Gintarui Rinkevičiui, atliko vokiečių klasiko 9-osios simfonijos finalą.

9-oji simfonija – kūrinys, kuriam choro koncertinės veiklos istorijoje tenka išskirtinė vieta: jį kolektyvas yra atlikęs su tokiais dirigentais kaip Yehudi Menuhinu, Mstislavu Rostropovičiumi, Justusu Frantzu.

Balandį L.van  Beethoveno kūrybos ir Kauno valstybinio choro gerbėjų laukia dar vienas įsimintinas muzikinis susitikimas, kuriame nuskambės įspūdinga L. van Beethoveno vokalinė–instrumentinė partitūra – oratorija „Kristus Alyvų kalne“.