Kauno bienalės pėdsakai: neišnykęs maršrutas

12-osios Kauno bienalės "Po išvykimo | prieš atvykstant" pėdsakai – tai meno kūriniai, išlikę miesto peizaže. Projekte dalyvavusių menininkų mintys užfiksuotos vaizdo reportažuose. Visa tai – Kaunui sukurtas šiuolaikinis menas.

Čia, dabar

Alberto Garutti (Italija), "Visi nueiti gyvenimo žingsniai mane atvedė čia, dabar", 2004–2019. Įvietinta instaliacija Kauno geležinkelio stotyje antrajame perone, Kauno autobusų stotyje tarp tryliktos ir keturioliktos išvykimo aikštelių ir prie įėjimo į Kauno paveikslų galeriją.

Grindinio plytelė su dvikalbiu užrašu – tai kūrinys skirtas visiems praeiviams; tiems, kurie išvyksta ir atvyksta bei gali stabtelėti ir perskaityti šį trumpą tekstą. Kūrinys yra diskretiškai paslėptas grindinyje, todėl daugelis žmonių jį ras atsitiktinai. Darbas tyrinėja tankų santykių tinklą, kurį kiekvienas žmogus aktyvuoja savo egzistencija, ir žiūrovui netikėtai atskleidžia patirties sudėtingumą, akcentuoja kiekvieno iš mūsų gyvenime vykstančią kinetinės ir potencinės energijos tėkmę. Čia sutelpa visos žmonių, kurie stabteli, perskaito šį sakinį ir apie jį susimąsto, kelionės.

Likę ženklai

Mykola Ridnyi (Ukraina), "Dingęs bagažas", 2019. Įvietinta instaliacija (penki keraminiai puodai, spaudiniai) Kauno IX forto muziejuje.

Menininką įkvėpė Esther Lurie – žydų kilmės menininkė iš Kauno ir jos piešinių serija, kurioje vaizduojami geto herojai, gatvės ir gyvenimo sąlygos. 1941–1944 m. Kauno gete kalėjusi menininkė savo piešinius slėpė keraminiuose puoduose, kuriuos, gelbėdama nuo nacių, užkasė žemėje. Tačiau šie piešiniai niekada nebuvo rasti, o istorija palaipsniui tapo legenda. Savo instaliacijoje M.Ridnyi paslepia E.Lurie piešinius, kuriuos lankytojai gali matyti tik pro mažas vazų paviršiuje esančias skylutes. Niurnbergo teismo metu gyvaisiais liudytojais pripažinti piešiniai, vaizduojantys tamsiąją Kauno ir žydų mažumos jame istoriją, nepalieka abejingų.

Paukščio sparnu

Ana Kovačić (Kroatija), "Migruojančios rūšys – judėjimo apmąstymai (Poilsis)", 2019. Įvietinta instaliacija Obelynės parke, Akademijoje (Kauno rajone).

"Migruojančios rūšys – judėjimo apmąstymai (Poilsis)" tai paukščių stebėjimo stotis, įsikūrusi Obelynės parke, Akademijoje, netoli prof. Tado Ivanausko sodybos. Paukščių stebėjimo stotis suręsta iš aplinkui Obelynę esančiuose miškuose surinktų medžių kamienų. Joje įrengti skirtingi paukščiams reikalingi įrenginiai: lesykla, vandens maudyklėlė, ir vieta, kurioje žmonės gali sėdėti ir stebėti paukščius. Paukščių stebėjimo stoties Obelynės parke įrengimą įkvėpė natūrali Žuvinto biosferos rezervate įkurto Buktos gamtinio pažintinio tako išvaizda, kur kritę medžiai išsaugomi, nes paukščiai maitinasi juose apsigyvenusiais vabzdžiais. Pagrindinis šios instaliacijos tikslas – skatinti vietos žmones naudotis Obelynės parku poilsio reikmėms, priartinti juos prie gamtos ir ištirti tiek paukščių, tiek ir žmonių migravimo ypatumus.

Bendrystės simboliai

"MagiC Carpets" projekto rezidencija, Konstantinas Djuričkovićius (Serbija), "Bičiulystė", 2019. Interaktyvi skaitmeninė skulptūra, garsas – projektas įgyvendintas Ramybės parko pakraštyje.

"Bičiulystė" – tai įvietinta, interaktyvi, Ramybės parko istorijos įkvėpta skaitmeninė skulptūra, naujomis technologijomis į vieningą visumą sujungianti senovinius simbolius. Ramybės parko (Kauno senųjų kapinių) istorija – daugiasluoksnė: nuo XVIII a. Karmelitų miško virsmo į pagrindines miesto kapines XIX a. viduryje, iki tapimo parku XX a. viduryje. Pasitelkus paprastų simbolių kalbą, "Bičiulystėje" pasakojama sudėtinga parko istorija. Simboliai įausti į korį vaizduojančią erdvę, pasirinktą dėl jos simbolinių vienybės ir klestėjimo, nemirtingumo ir atgimimo prasmių. "Bičiulystė" suteikia galimybę pažvelgti į ryšius tarp žmonių, tradicinių vertybinių ir kultūrinės minties. Jame atsispindi šiuolaikinis parko pasakojimas. Tai galimybė vietos bendruomenei apmąstyti savo praeitį, kartu veikianti ir kaip atspirties taškas ateities kartoms. Šiame darbe akcentuojama simbolinė bendrystės per medų reikšmė, kuri turėtų būti atkuriama ir atsikurti kitais pavidalais – dalijantis menu ir istorijomis bei istorijomis, pasakojamomis per meną.

Yra ir nėra

11-oji Kauno bienalė "Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas". Adina (Lietuva), "Paminklinė lentelė tėvui", 2017. Projektą galima išvysti dokumentiniame filme.

Horstas Hoheiselas ir Andreas Knitzas (Vokietija), "Perdirbta atmintis", 2017. Fotografijos ant aliuminio (fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo). Sąjungos aikštėje.

Sąjungos aikštė Vilijampolėje plyti šalia seno Kauno žydų rajono, kuris vokiečių okupacijos metais (1941–1944) buvo paverstas žydų getu. Per tą laikotarpį beveik 30 tūkst. geto gyventojų buvo nužudyti, jų namai sugriauti ir sudeginti. 1979 m., sovietinės okupacijos metais, šioje aikštėje buvo įrengtas memorialas komjaunuoliams, kovojusiems už tarybų valdžią. 1991 m., atgavus nepriklausomybę, bronziniai memorialo reljefai buvo išvežti. Nuo tada čia išlikusi tik po truputį naikinama buvusio tarybinio monumento architektūrinė dalis. Vilijampolėje nėra paminklo nužudytiems geto gyventojams.

Reinkarnacija

Juozas Laivys (Lietuva), "Taškas", 2012 / 2017. Dažai ant šaligatvio Laisvės al. / Vytauto pr.

Pilkas taškas pilkame fone – tai Juozo Laivio kūrinio "Balta šaiba – baltas taškas", sukurto 2012 m. Minske, reinkarnacija Kaune. (Menininkas ir toliau nekuria naujų kūrinių, tik saikingai varijuoja anksčiau sukurtų prasmėmis.) Minsko valdžios institucijos šio J.Laivio kūrinio nepageidavo. Baltas ledo ritulys ant balto ledo – tai galimybė nepastebėti įmušto ar praleisto įvarčio. Vėliau kūrinys pervadintas baltu tašku, ir tai – begalinio sakinio arba tik individualiai nuspėjamos minties užbaigimo metafora. Nors J.Laivio kūrinys Kauno bienalės programoje pasirodo įgavęs kitą dydį ir kitą spalvą (prisitaikęs prie aplinkos), jo paminklinis konceptualumas išlieka nepakitęs. Kauno variantas ant tuščio tarybinių laikų paminklo Vincui Mickevičiui-Kapsukui postamento funkcionuoja irgi kaip taškas. Pilkas taškas Kaune, kaip ir baltas taškas Minske, padėtas ten, kur norėtųsi užbaigti niekaip nesibaigiantį sakinį.

Pasilikę

S.Afifas savo darbuose mėgina išsiaiškinti, kaip mes interpretuojame meną ir kaip ta pati idėja, keliaudama per laiką ir erdvę, gali įgyti naujas formas. 2004 m. savo parodai jis paprašė Lili Reynaud-Dewar parašyti dainos tekstą pagal vieną iš jo kūrinių. Tai buvo ciklo "Dainų tekstai: ta paprasta patirtis" pradžia. Vėliau tokių dainų gimė net šimtas. 10-osios Kauno bienalės metu, Kauno centriniame pašte, S.Afifas įrengė repeticijų salę, davė kauniečių grupei "Candee Train" dešimtiems dainų tekstus ir paprašė jų per bienalės veikimo laikotarpį parodoje esančioje repeticijų patalpoje sukurti šiems tekstams muziką.

Bendradarbiavimo rezultatas – vinilinė plokštelė. Albumas prieinamas muzikos platformose pakartot.lt ir "Spotify".

Dialogas tęsiasi

"Konsortium" (Vokietija), Edition / Leidimas / Tiražas, Piešinys ant sienos, Fabrikas "Drobė", Drobės g. 62.

Vokiečių menininkai sukūrė du kūrinius, vieną – buvusio tekstilės fabriko "Drobė" viduje, kitą – pastato išorėje. Pastarasis ir yra išlikęs. Fabrikas pastatytas XX a. 3-iajame dešimtmetyje – modernizmo architektūros ir vertybių įsisiūbavimo, pramonės pakilimo, kultūrinio klestėjimo Kaune periodu. Konstruktyvizmas ir funkcionalumas, formos aiškumas, peršviečiamumas, geometrinė tvarka, spalvų ir žodžių minimalizmas – tai industrinį pastatą ir grupės "Konsortium" meninę viziją jungiantys parametrai. Nenuostabu, kad kūriniai ir pastatas puikiai susikalbėjo bei tęsia dialogą iki šiol.

Improvizacija

6-osios Kauno bienalės "Textilė'07" palikimas – Os Gêmeos (Brazilija) piešinys ant Kauno Paveikslų galerijos sienų (K.Donelaičio g. 16).

Os Gêmeos – lietuviško kraujo turintys brazilai, broliai dvyniai Gustavo ir Otavio Pandolfo, žinomi visame pasaulyje savo išsiskiriančiais gatvės piešiniais. 2007 m. Kauno bienalė pakvietė juos įgyvendinti piešinį ant Kauno paveikslų galerijos sienos. Menininkai atvyko į šalį be jokių išankstinių idėjų ir piešė tai, ką matė ir jautė būdami čia, realybę maišė su fantazijomis ir savo sapnais, braziliškais mitais ir legendomis. Rezultatą vis dar galite pamatyti ant galerijos sienos (K.Donelaičio ir Žemaičių gatvių kampo pusė).