Jubiliejiniame festivalyje – muzikinių vaizdinių galerijos

Nepakeičiamas duetas

Ketvirtajame festivalio koncerte karaliaus fortepijoninė muzika. Į intriguojančią programą "Lietuviški fortepijonai" publiką kvies pianistų Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas. Ši ansamblis užima svarbią ir ryškią vietą Lietuvos muzikiniame gyvenime. Tai ne tik atlikėjai, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojami muzikos festivaliai, koncertinis Lietuvos gyvenimas, bet ir muzikai, kurių interpretacinis menas aukščiausiu lygiu reprezentuoja Lietuvos muzikinę kultūrą užsienio festivaliuose ir koncertuose.

Abu pianistai jau kone trisdešimt metų nenuilsdami puoselėja fortepijoninio dueto žanrą, patraukia publikos dėmesį įdomiai formuojamomis programomis, interpretacinių stereotipų nesuvaržytomis idėjomis. Nevengiantis publikos palepinti virtuozine bravūra, ansamblis puikiai išlaiko visus asketiško akademizmo standartus ir kartu drąsiai, kartais net provokuojamai kviečia klausytojus pasižvalgyti po dar neištirtas naujosios muzikos platybes. Šį kartą fortepijoninis duetas, išlaikęs visus laiko ir gyvenimo egzaminus, paruošė programą, kurioje ryškus muzikinis ekskursas į M.K.Čiurlionio ir E.Griego laikmečio kultūros aplinką, susietą su šių dienų lietuviškos muzikos kūryba. Greta E.Griego norvegiškos dainos variacijų ir legendinio dirigento Jono Aleksos fortepijoniniam duetui pritaikytos M.K.Čiurlionio simfoninės poemos "Miške" skambės įspūdingos Camille'io Saint-Sainso variacijos L.van Beethoveno tema ir du lietuvių autorių kūriniai: naujam skambesiui prikeltas Vidmanto Bartulio "We Like Souvenirs!" ir šmaikštumu alsuojanti Giedriaus Kuprevičiaus pjesė "Dvynukai".

Baigiamieji mostai

Paskutinę jubiliejinio festivalio dieną vainikuos net du koncertai. Šeštadienio popietę išskirtinio projekto kvies pasiklausyti pradedamojo festivalio koncerto žvaigždė, smuikininkė K.Dubrovskaja ir violončelės virtuozu tituluojamas Alexander Kniazevas, kuriam šį kartą paklus Kauno Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios vargonai.

Baigęs violončelės studijas Maskvos konservatorijoje jis tapo keleto tarptautinių konkursų laureatu, net buvo laikomas Mstislavo Rostropovičiaus įpėdiniu. Jau pasiekęs pasaulinio pripažinimo kaip violončelininkas, ėmė studijuoti vargonus Žemutinio Naugardo konservatorijoje. Šiuo metu ne tik aktyviai koncertuoja kartu su žymiais orkestrais, dirigentais ir kamerinės muzikos atlikėjais, bet ir dėsto Maskvos konservatorijoje bei veda meistriškumo pamokas Europos ir Azijos šalyse. Koncerto metu abu muzikantai mes tikrą muzikinį iššūkį atlikdami didingą ciklą – šešias Johanno Sebastiano Bacho sonatas smuikui ir vargonams, kurias didysis baroko meistras sukūrė dar prieš apsigyvendamas Leipcige.

Baigiamasis festivalio koncertas, simboliškai pavadintas "Jūros paveikslai", draugėn suburs iškiliausius Kauno miesto muzikos kolektyvus, be kurių nepraeina nė vienas reprezentacinis muzikinio pobūdžio renginys. Girdėsime Kauno miesto simfoninį orkestrą (vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV), Kauno valstybinį chorą (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), dainuos mecosopranas Rita Novikaitė, o solo fortepijonu skambins publikai jau pažįstama pianistė iš Norvegijos Marina Kan.

Gausiam atlikėjų būriui diriguos vienas festivalio bendraautorių, dirigentas, kompozitorius, menininkas ir literatas Espenas Selvikas, reziduojantis bičiuliškoje Hordalando grafystėje. Šis muzikas dažnai diriguoja visos Europos simfoniniams orkestrams, yra parašęs penkias simfonijas ir dvi oratorijas, kuria muziką kino filmams ir televizijos projektams. Šis universalus menininkas yra "World Thing Orchestra" meno vadovas, rašo ir publikuoja straipsnius ir knygas įvairiomis temomis. Klausytojai turės progą susipažinti su monumentaliu E.Selviko diriguojamu kūriniu – E.Griego "Homage March" (Iškilmingas maršas) iš siuitos "Sigurd Jorsalfar".

Maskvoje gimusi pianistė M.Kan baigė studijas Piotro Čaikovskio konservatorijoje, tobulinosi Portugalijoje, koncertavo su Sankt Peterburgo valstybiniu simfoniniu, Bergeno filharmonijos ir kitais orkestrais, o jos rečitaliai skambėjo daugelyje Europos šalių ir JAV. Baigiamojo festivalio koncerto metu atlikėja skambins spalvingą vieno ryškiausių XX a. Norvegijos kompozitorių Geirro Tveitto koncertą fortepijonui Nr. 5, grįsta norvegų tautinių šokių ritmais.

Festivalio organizatoriai džiaugiasi tuo, kad ilgametė Hordalando grafystės ir Kauno miesto draugystė prieš 20 metų suteikė progą gimti šiam festivaliui – tikram muzikinio pavasario pranašui ir tiki, kad nuoširdus darbas bei vis besiplėtojantys draugystės saitai padės ir toliau tobulinti šį išskirtinį muzikos pasaulio įvykį. Jų teigimu, tiek E.Griego, tiek M.K.Čiurlionio kūrybos klodai ar jų inspiruoti muzikiniai projektai niekada neišseks, tad festivalis gyvuos ilgus metus, o nuostabiais jo koncertais mėgausis dar ne viena klausytojų karta.

Kas? E.GRIEGO IR M.K.ČIURLIONIO MUZIKOS FESTIVALIS.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje ir kt.

Kada? Kovo 14–18 d.