Jubiliejaus šventę „Varpelis“ dedikavo Kaunui

Jokios nepalankios aplinkybės nenutildys dainos, jei ji sklinda iš tvirtai savo veiklos šaknis į miesto ir šalies kultūrinę dirvą įleidusio choro dainininkų krūtinių. Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ dainos skamba kaip skambėjusios, o jubiliejams būdingas stabtelėjimas, žymintis kolektyvo biografijos šešių dešimtmečių gyvavimo riboženklį, buvo nukeltas į palankesnį laiką.

Vasaros dvelksmas

Choro kūrybinės biografijos pirmasis puslapis atverstas prieš 60 metų – 1961-ųjų birželio 19 d. įvyko pirmas koncertas, bet Kauno berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ choristai ir chorinio dainavimo mokyklos bendruomenė dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos paminėti jubiliejų rinkosi ir choro gerbėjus į koncertą kvietė jau prasidėjus gruodžio mėnesiui.

Nežiūrint to, koncerto programa liko vasariškai saulėta, sudaryta  išskirtinai iš lietuvių autorių kūrinių. Choras dainas skyrė jį išauginusiam miestui, pavadindamas programą „Dedikacija Kaunui“.

Padrąsinti Jo Ekscelencijos Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo palaiminimo, kad choro dainos skambėtų kaip giesmė Kūrėjui, „Varpelio“ solistai ir choristų grupės, scenoje keisdamos viena kitą, pradėjo dalyti klausytojams muzikines dedikacijas, pristatomas koncerto vedėjų – berniukų chorinio dainavimo mokyklos mokytojos Inos Vaičienės ir direktoriaus Tomo Ladigos.

Dainuojančios kartos

Nors koncertas startavo ne vieną kūrybos puslapį chorui skyrusio kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus dangų karpančiomiss kregždutėmis, vis dėlto pradžių pradžia buvo įvardyti patys mažiausi dedikuotojai – Mažylių choro ankstyvojo ir priešmokyklinio ugdymo grupė.

Akimirkos: jubiliejiniame koncerte netrūko šiltų sveikinimo žodžių, gerų emocijų ir dainų. / G. Vaičio nuotr.

Būtent šie mažyliai, nevaržomi reikšmingiausios miesto koncertinės salės atsakomybės, dainuojantys betarpiškai, su individualiomis emocijomis ir išraiškomis, yra ta pradinė versmė, po kelerių metų gaiviais sustiprėjusiais balsais įsiliesianti į pagrindinę choro sudėtį.

Kas skatina berniukus dainuoti chore? Pirmiausia – emociniai ryšiai, bendra kūrybinė veikla ir meninė saviraiška.

Juos keitė pradinių klasių grupės, lyg pagreitintame filme parodžiusios choro augimo procesą, kol sceną užpildė pagrindinis koncertinis „Varpelio“ choras. Su choristais pasirodė ir „Varpelio“ solistai. Kas žino, gal po kelerių metų jie taps profesionaliais solistais, kaip ir choro programą papuošęs Kauno muzikinio teatro solistas baritonas Andrius Apšega?

Prasminga tradicija

Dainuojantys berniukai ir jaunuoliai – ypatingas reiškinys. Nors pasaulyje berniukų chorinė kultūra turi gilias istorines šaknis, chore dainuojančių berniukų tradicijas Lietuvoje ryškiausiai puoselėja tik keturi chorai: „Ąžuoliukas“ (Vilnius), „Dagilėlis“ (Šiauliai), „Varpelis“ (Kaunas) ir „Gintarėlis“ (Klaipėda). Tai pagrindiniai kolektyvai, jau porą dešimtmečių dalyvaujantys Lietuvos berniukų chorų festivalyje-akcijoje „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“.

Akimirkos: jubiliejiniame koncerte netrūko šiltų sveikinimo žodžių, gerų emocijų ir dainų. / G. Vaičio nuotr.

Šis renginys paskatino burtis naujus berniukų chorinius kolektyvus įvairiuose šalies miestuose, ir dabar jau galima pasidžiaugti besikuriančiais berniukų jaunučių kolektyvais, tikintis, kad jie ilgainiui išaugs ir iki jaunių chorų. O kol kas belieka tik pavydėti Latvijai ir Estijai jų puoselėjamos chorinės kultūros, kur berniukų chorai skaičiuojami ne vienetais, o dešimtimis ir šimtais.

Kas skatina berniukus dainuoti chore? Pirmiausia – emociniai ryšiai, bendra kūrybinė veikla ir meninė saviraiška. Sprendžiant iš jų pačių pasisakymų, tai galimybė rasti bendraminčių ir draugų, pažinti ir suprasti meną, išmokti atsakomybės ir tolerancijos.

Ryšiai visam gyvenimui

Jubiliejaus proga išleistame albume – ne tik choristų išsakytos mintys, bet ir sustabdytos choro koncertų ir švenčių, repeticijų ir kolektyvo laisvalaikio akimirkos, šventiniai sveikinimai ir palinkėjimai.

Akimirkos: jubiliejiniame koncerte netrūko šiltų sveikinimo žodžių, gerų emocijų ir dainų. / G. Vaičio nuotr.

Įvairių laikmečių nuotraukose – buvę meno vadovai ir dirigentai: choro įkūrėjas Povilas Žemaitis, Donatas Jokūbonis, Alfonsas Kazlauskas, Saulius Mažulis, Ksaveras Plančiūnas, Imantas Šimkus, dabartinė choro vadovė Renata Mišeikienė. Ir ne tik vadovai, bet ir chormeisteriai bei koncertmeisteriai, mokytojai, kantriai auginantys „Varpelio“ berniukus nuo mažylių iki brandžių jaunuolių, nebūtinai tampančių profesionaliais muzikais, tačiau visam gyvenimui pamilstančių muziką ir dainą. Tai patvirtino jubiliejinio koncerto pabaigoje į sceną pakilę buvę "Varpelio" dainininkai, specialiai šiam jubiliejui susibūrę ir parengę kelias dainas.

Visą iškilmingą renginį užbaigė vos ne choro himnu tapusi Benjamino Gorbulskio daina „Ant kiekvieno kalnelio“, kurios Justino Marcinkevičiaus žodžiai „... ir dainuos vyrų širdys, kai per Lietuvą eis...“ berniukų ir jaunuolių lūpose suskamba ypač prasmingai. Ir jau tikrai nė vienas chorų koncertas ar renginys neapsieina be Juozo Gudavičiaus dainos „Kur giria žaliuoja“ – visų Lietuvos chorų neoficialaus himno, dainuojamo ir choristų, ir klausytojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Inga

Inga portretas
Mano sūnus baigė chorinio dainavimo "Varpelio" muzikos mokyklą, todėl labai nostalgiškai viską atmenu ir dabar gražu pasiklausyti.

Dalyvė

Dalyvė portretas
Sujaudinęs, prasmingas renginys. Tesilieja ir ateityje skambios dainos iš jaunų krūtinių!

Puiku

Puiku portretas
Šaunuoliukai vadovai ir dainininkai
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių