Joninės Rumšiškėse – su kintančiomis tradicijomis

Kupoliaujant, pinant vainikus, deginant stebules ir ieškant paparčio žiedo Rumšiškėse trečiadienį atšvęstos Joninės, kitaip – Rasos arba Kupolė. Šventėje senosios tradicijos persipynė su naujomis: vainikais pasipuošusios merginos skubėjo savo asmenukėmis dalytis socialiniuose tinkluose.

Kupoliaujant, pinant vainikus, deginant stebules ir ieškant paparčio žiedo Rumšiškėse trečiadienį atšvęstos Joninės, kitaip – Rasos arba Kupolė. Šventėje senosios tradicijos persipynė su naujomis: vainikais pasipuošusios merginos skubėjo savo asmenukėmis dalytis socialiniuose tinkluose.

Po keleto metų pertraukos Lietuvos liaudies buities muziejuje surengtoje šventėje iškilo žolynais apipinti šventinti vartai, stebulės, kupolės medis. „Iš seno – į naują. Dabar nusiprauskit, o paskui galėsit nesiprausti visus metus, ir prašom žengti pro vartus“, – pildami atvykėliams ant rankų vandenį ragino tautiniais kostiumais vilkintys vaikinai ir merginos.

Įžengusiuosius pro vartus, pasitiko žiniuonės, raginusios kupoliauti, skinti norų puokšteles. „Eikit į devintą lauką, ženkit devynis žingsnius, užsimerkit, skinkit žolyną, pasisukit 90 laipsnių kampu, vėl ženkit devynis žingsnius, vėl skinkit – taip susirinkite devynis žolynus ar gėleles ir ateikit išsiburti“, – kvietė žiniuonės. Netrukus prie jų rikiavosi eilutės norinčiųjų išsiburti.

Įspūdingą vainiką iš įvairių žolynų nusipynusi mergina pasakojo į Rumšiškes atvažiavusi tiesiog praleisti laiką ir nesitikėjusi, kad čia siūlomos veiklos ją taip įtrauks. „Mano tėtis Jonas, todėl Jonines mes visą laiką švęsdavome. Atsimenu, dažnai būdavo šalta, šlapia, o mes sėdėdavom palapinėj ir pindavom vainikus“, – pasakojo iš Amsterdamo į Lietuvą pailsėti parvažiavusi Inga.

Nusipintus vainikus merginos ragintos mesti ant šakoto kupolės medžio – kuri iš karto užmes, ta per metus ištekės. Vienai merginai taip vainiką užmetus, pasigirdo aplinkinių plojimai. Ar ji apsidžiaugė, išsiaiškinusi, kad greitai ištekės? „Apsidžiaugiau“, – po pauzės šypsodamasi pripažino kauniete Vilma prisistačiusi mergina.

Pagerbus ugnį, sudeginus dalį tądien surinktų kupolių, vietiniame upelyje plukdyti vainikai.

Joninių laužas ir žolynais papuoštos stebulės suliepsnojo nelaukiant nakties. Nesutemus ieškota ir paparčio žiedo. „Rumšiškėse burtai pildosi ir nesutemus“, – tikino vietinės žiniuonės.

Folkloro ansamblio „Linago“ vadovė etnologė Laima Proškutė atkreipė dėmesį, kad kai kurias Rasų ar Kupolės apeigas dar galima suspėti atlikti. Viena tokių – išsimaudyti ryto rasoje.

„Rasa per Kupolę, kurią senovės lietuviai švęsdavo savaitę laiko, turi gydomųjų galių. Ketvirtadienį ir penktadienį dar nesibaigęs trumpiausios nakties laikas, taigi, dar galima maudytis rasoje, tikintis apsisaugoti nuo niežų, utėlių ir kitokio blogumo“, – šyptelėjo L.Proškutė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių