- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gruodį atsisveikinęs su kelerius metus trukusiu Europos kultūros sostinės ženklu pažymėtu renginių maratonu Kaunas grįžta prie įprasto kultūrinio gyvenimo. Po intensyvaus didžiųjų metų švenčių periodo pirmosiomis naujųjų metų savaitėmis renginių būna gerokai mažiau. Nors šis sausis – ne išimtis, vieno kito ryškaus vis dėlto būta. Kokius įspūdžius jie paliko kauniečiams? Žvilgsnis į portalo www.kaunodiena.lt/santaka skaitytojų komentarus.
„Juditos triumfas“ (Nacionalinis kauno dramos teatras, rež. Gintaras Varnas)
mm
Kai nieko patys nesugeba sukurti be performansų, tai pradeda interpretuoti, perdaryti pagal savo smegenų kiekį klasiką. Apgailėtina, kai jie pervelka į dabartį ir aprengia rūbais pagal dabartines madas. Ir dar su tomis moterimis, tai kaip čia su lyčių lygybe – lyg moterys negali būti kerštingos, kovingos, pagiežingos, pavydžios ir intrigantės?
Naujovės
Peržiūrėjau dramos teatro repertuarą: nerandu, į kurį spektaklį norėčiau nueiti, – gaila. Tie šiuolaikiniai pastatymai tokie, kad nežinau, kam gali būti įdomūs. Nebent pačiam režisieriui.
Bitė
Džiaugiuosi NKDT iniciatyva vis surengti diskusiją po spektaklio. Daugiau ir dažniau! Neseniai lankiausi „Doriane“ – oi, kaip būtų pravertusi diskusija! Atrodo, lyg ir viskas aišku, bet taip norisi dar išgirsti specialisto pasisakymą. Žinoma, labai praverčia recenzijos – ačiū „Kauno dienai“, kad pasirūpina profesionalų įvertinimais. Tačiau kartais norėtųsi ir pačiam paklausti kūrėjų, pasitikslinti, ar teisingai suprastas spektaklis. Bet kokiu atveju ačiū teatro kolektyvui, kad nepavargsta šviesti.
Žaliakalnis
Sprendžiant iš komentarų, spektakliai turi būti privalomi. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Nebesugebame jau ne tik smegenų pasukti teatre, bet ir komentaro normaliai nebeparašome. Žmonės, kas jums atsitiko? Mokate įsijungti kompiuterį, tai gal ir knygą atsiverskite? Psichologai labai daug kalba apie tai, kaip (ne)reikia auklėti vaikų. Aiškina, kad visokie filmukai daug blogiau nei knygos (net kai skaito tėvai), nes skaitydamas / girdėdamas knygos tekstą žmogus įjungia fantaziją, įsivaizduoja. Filmukuose viskas sukramtyta. Va, bežiūrint tokius visokius sukramtytus filmukus užauga žmonės, neįpratę mąstyti. Įsijungia TV – ir retransliuoja tai, ką girdi, neįvertinę jokiu kritiniu mąstymu. G. Varno režisuota oratorija – ne kiekvienam praeiviui. Tokius veikalus tikrai nelengva suprasti, bet norint galima suprasti bent trečdalį to, ką nori pasakyti menininkas. Žinoma, reikia pastangų: prieš spektaklį pasiskaityti apie jį. Tačiau paprasčiau yra neiti į spektaklius, koncertus, neskaityti.
„Lietuviškoji Antigonė“ (renginys Rūtai Staliliūnaitei ir Daliai Grinkevičiūtei atminti)
Irena
Šios aktorės negalima pamiršti, tai Lietuvos deimantas.
manau
Tai buvo didi aktorė, didi asmenybė, didis žmogus.
Archyvai
Koks skausmingas scenos menininkų likimas. Jų kūryba dažnai lieka nenufilmuota – kas tos fotografijos ir amžininkų atsiminimai... Kažin, ar teatrai filmuoja visus savo spektaklius, rūpinasi jų, net ir nenusisekusių, užfiksavimu?
„S. Nėris ir M. K. Čiurlionis – kūrėjų susitikimas mene“
Matematikė
Ačiū už įdomų tekstą. Ačiū, kad neišsižadate Salomėjos Nėries. Kad ir kokios jos buvo pažiūros, ji buvo nuostabi poetė. Tik įsiskaitykime: „Pavasaris/ Dainuot ims alyva. –/ Upelė virpa – vėl gyva./ Padangių nemunu pietys/ Ritena debesų lytis.“ Visi vaizdiniai paprasti, lengvai suprantami ir kartu tokie nežemiški. Net jei ir sentimentalu – žmonės juk irgi yra ne vien cinikai, daugybė sentimentalių, kurių balsu ir kuriems kalbėjo poetė.
Nuomonė
Menininkai yra nežemiškos būtybės. Jie gyvena savame pasaulyje, kuriame yra susieti vienas su kitu nematomais saitais. MKČ nutapė – Nėris pajuto. Abu buvo be galo jautrios sielos, aplinkinių ne visada suprasti kūrėjai. Man visada atrodė ir atrodys, kad menininkai turi būti virš visų žemiškų problemų, buities. Priešingu atveju jie neišpildo savo misijos. Netikiu, kad gali skusdamas bulves ar dirbdamas kokį darbą už pinigus kurti eiles ar galvoti apie muzikos, vaizdo motyvus.
„To, kas fizikoje vertingiausia, vadovėliuose nerasite“
Kaunietis
Yra trys mokslai, ant kurių laikosi visas materialus gyvenimas – matematika, fizika ir chemija. Kuo šie mokslai skiriasi nuo kitų? Jiems išmokti neužtenka net ir geros atminties – juos reikia suprasti, jų nepavyksta iškalti. Humanitarams užtenka B lygio – tai tas pats, kaip vairuotojui užtenka eismo taisyklių. Egzamino užduotyje turėtų būti dvi dalys: A ir B. Ir pats mokinys turėtų rinktis, kurios dalies uždavinius jis pajėgus išspręsti.
Pavyzdžiai
Kas nutiks, jei duona bus pardavinėjama nesupjaustyta ir nesupakuota į plastiką? Mažiau plastiko bus gaminama, supjaustyti nebereikės elektros, žmogus pjaustymui sudegins kelias kalorijas, per neįpakavimą įgys didesnį imunitetą. Kitas pavyzdys. Skrenda į Mėnulį, skelbia apie Marsą, o „nemato“, kiek daug komercinių šiukšlių, nebenaudojamų laužų skraido aplink Žemę, ir nesurenka tų šiukšlių, negrąžina jų į kilmės vietą. Pasivadinę mokslininkais, bet lipa ant to paties grėblio, nepasimoko iš klaidų. Kaip vandenyne plastikas kenkia, taip ir kosmose komercinės šiukšlės kenkia. Tai tik įrodo, kad net mokslas jau mutavosi, tapo komercija. O kas yra komercinė tiesa? Apgaulė.
Paprastai
Jei žmogus nebūtų ignoravęs gamtos dėsnių, tai dabar nebūtų baisių stichinių nelaimių. Gamtos dėsnių didžiausias priešas yra komercija. Pasaulyje pusę komercijos galima drąsiai išnaikinti ir jokios žalos ar sunkumų nebus patirta. Žmogaus ego priverčia gamtą sureaguoti labai skaudžiai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...