Laukinės gamtos estetika

„Gamta yra mano didžiausias įkvėpimo šaltinis“, – sako K. Ullbergas apie jėgą, beveik 50 metų skatinančią jį formuoti tikroviškas laukinių sausumos, jūros ir oro gyvūnų skulptūras.

Švedijoje gimęs autorius yra pripažintas vienu žymiausių pasaulyje laukinės gamtos skulptorių. 1974-aisiais persikėlęs į JAV, menininkas subūrė ištikimų gerbėjų ratą tiek dėl savo riboto tiražo darbų, tiek dėl paminklų viešosiose erdvėse. K. Ullbergo ikoniniai kūriniai įkurdinti net keturiuose žemynuose. Skulptorius geriausiai žinomas dėl savo monumentalių darbų, gimusių užsakius muziejams ir savivaldybėms nuo Stokholmo (Švedija) iki Keiptauno (PAR).

Pasak „Trailside Galleries“, jo instaliacijos Fort Loderdeilyje (Florida) ir Omahoje (Nebraska) yra didžiausios kada nors sukurtos laukinės gamtos bronzinės kompozicijos, apimančios kelis miesto kvartalus. Menininko darbai buvo eksponuojami ir jų galima rasti didžiuosiuose muziejuose, įmonių būstinėse visame pasaulyje, įskaitant Nacionalinį gamtos istorijos muziejų Stokholme (Švedija), Rudens saloną (Salon d’Automne) Paryžiuje (Prancūzija), Nacionalinę galeriją Botsvanoje (Afrika), Nacionalinę geografijos draugiją Vašingtone (Kolumbijos apygarda), Parodų salę Pekine (Kinija), Gildiją Londone (Jungtinė Karalystė) ir daugybę muziejų JAV.

Per tris žemynus

Kaip jaunuolis iš mažo Švedijos žvejų miestelio atsidūrė Padrės saloje? Nors K. Ullbergas ir jo žmona Veerle’ė Korpus Kristi apylinkėse gyvena jau beveik 40 metų, kelionė ten užtruko gana ilgai.

Abu menininko tėvai buvo dailininkai, ir jis dažnai lankydavo dailės pamokas ir tapybos plenerus, tačiau Kentą labiau domino keistas, žavus gamtos ir gyvūnų pasaulis. Būdamas aštuoniolikos, vaikinas įstojo į Stokholmo „Konstfack“ universiteto Menų koledžą ir, kadangi tai vyko abstrakčiojo ekspresionizmo klestėjimo laikais (bent jau meno mokyklų mokytojams), ten sulaukė profesoriaus perspėjimo, kad niekada nepadarys karjeros reprezentacinės skulptūros srityje.

Jo instaliacijos Fort Loderdeilyje ir Omahoje yra didžiausios kada nors sukurtos laukinės gamtos bronzinės kompozicijos, apimančios kelis miesto kvartalus.

1970-aisiais K. Ullbergas žurnalui „Southwest Art“ dėstė: „Nusprendžiau pasirinkti antrą geriausią dalyką – Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje pradėjau mokytis taksidermijos. Tai puikus būdas įgusti formuoti trimačius gyvūnų atvaizdus, kai prestižinė dailės mokykla atstumia.“

Paskui Kentas išvyko į Vokietiją. Norėdamas tęsti taksidermijos studijas ir tobulinti gyvūnų anatomijos žinias, dažnai keliaudavo pirmyn ir atgal iš Rytų į Vakarų Berlyną. Vėliau dirbo Nyderlanduose ir Prancūzijoje.

1967-aisiais K. Ullbergui buvo pasiūlytas darbas Botsvanoje – padėti statyti ir valdyti Nacionalinį muziejų ir meno galeriją. „Būdamas gamtininkas, aistringas skulptorius ir taksidermistas, svajojau apie Afriką kaip maniakas, – prisimena jis. – Buvau skaitęs Isaką Dineseną ir Hemingway’ų, tad nedvejodamas sutikau.“ Ten Kentas gyveno septynerius metus. Vėliau persikėlė į Koloradą ir įsidarbino Denverio gamtos ir mokslo muziejaus kuratoriumi.

K. Ullbergas yra daugelio žymių meno organizacijų, kurios jam skyrė aibę prestižinių apdovanojimų, narys. 1990 m. Nacionalinėje dizaino akademijoje jam suteiktas akademiko statusas, ir taip kūrėjas tapo pirmuoju laukinės gamtos menininku nuo Johno Jameso Audubono (prancūzų kilmės amerikiečių savamokslis dailininkas, gamtininkas, ornitologas) laikų, pelniusių vieną didžiausių Amerikos meno įvertinimų „Prix de West“.

Jis yra Nacionalinės skulptorių draugijos, Amerikos jūrų meno draugijos, Amerikos sąjungininkų menininkų draugijos, „Nature in Art“ organizacijos Sandherste (Jungtinė Karalystė), Nacionalinės Vakarų meno akademijos Oklahomos mieste (Oklahoma) narys. 2010 m. kūrėjas gavo „Briscoe Legacy“ apdovanojimą, o 2016-aisiais – Gyvūnus vaizduojančių menininkų draugijos buvo pagerbtas už viso gyvenimo pasiekimus.

Dabar K. Ullbergas savo namais vadina Teksasą, tačiau 80-ojo gimtadienio paminėti atvyksta į Švediją ir šia proga Lietuvai, savo kaimynei prie Baltijos jūros, dovanoja unikalią parodą „Skulptūros – gamtos paminklai“.

Rekordinis kūrinys

K. Ullbergas švenčia gamtą labai atvirai ir viešai – monumentalių skulptūrų pavidalu visoje Amerikoje ir už jos ribų – kiekvieną dieną čia atvyksta nesuskaičiuojama daugybė lankytojų įvairiausių tautybių ir kultūrų iš Amerikos ir užjūrio.

„Kultūra dar nuo Antikos laikų daugeliu atžvilgių buvo kova su gamta ir siekis ją peržengti, pabrėžiant skirtumą tarp žmogaus jausmų ir instinktų. Ilgainiui žmogus išmoko prisijaukinti gyvūnus – paversti juos naminiais, o laukinį kraštovaizdį – kultūriniu. XX a. pabaigoje atsidūrėme lūžio taške – gamta ir kultūra nebėra priešingybės. Gyvūnus vaizduojančios skulptūros šiandien išgyvena Renesansą. Niekur nėra taip akivaizdu, kaip JAV“, – teigia Larsas Jonssonas, švedų dailininkas ir ornitologas knygoje „Kent Ullberg. Monuments to Nature“.

Pasaulyje didžiausias paminklas laukinei gamtai „Buržuvė trijuose kilimo etapuose“ pažymėtas K. Ullbergo autografu. Skulptūrinės kompozicijos juodo marmuro pagrindo išmatavimai – 45,7 x 38,1 m. Bronzinė buržuvė kyla vandens čiurkšlės suformuota banga į 11 m aukštį, o aplink didžiąją žuvį – delfinai, jūros vėžliai, kiti jūros gyvūnai, kurie, regis, juda iš į viršų kylančios bangos. Vienos vėjažuvės liejinio modeliui sukurti panaudota 3,2 t molio. „Konceptualiai skulptūrinė kompozicija atrodo tarsi iš vandenyno išpjautas fragmentas, iškeltas į sausumą“, – apibūdindamas kūrinį sako jos autorius K. Ullbergas.

Kompozicija ir kūrinio pavadinimas yra subtili duoklė garsiai POP meno skulptūrai „Kaubojaus skrybėlės trijuose nusileidimo etapuose“ (angl. Cowboy Hats in Three Stages of Landing “), kurią sukūrė kitas švedų-amerikiečių dailininkas Claeas Oldenburgas. Kūrinys pastatytas 1982 m. Šervudo parke Salinas mieste, Kalifornijoje. Švedijoje šis dailininkas buvo labai įtakingas mano studijų pabaigoje“, – sako K. Ullbergas.

Neginčijamai šis kūrinys, kaip kraštovaizdžio akcentas, pelnė dailininkui ir jo dizaino partneriams „S.W.A Architects“ Nacionalinės skulptorių draugijos Henry Hering medalį. K. Ullbergas buvo pirmasis šios draugijos dailininkas, pelnęs tokį įvertinimą. „Tai duoklė tiems retiems asmenims, kurie padeda kurti naujus kraštovaizdžio architektūros ir dizaino metodus“, teigia JAV Nacionalinė skulptūrų draugija.

Kas? K. Ullbergo kūrinių paroda „Skulptūros – gamtos paminklai“.

Kur? Kauno rajono muziejuje.

Kada? Veikia iki rugpjūčio 24 d., lankoma III–VII 10–17.30 val.