Festivalyje – nuo išradingosios J. Owen energijos iki lietuviškų perlų

Išskirtinė viešnia

Liepos 24 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje skambės išskirtinė koncertinė programa, sudrebinsianti senojo filharmonijos pastato sienas. Į Kauną atvyksta Jungtinėje karalystėje ir Jungtinėse Amerikos valstijose reziduojanti vokalistė bei klavišininkė Judith Owen ir jos kolega, mušamųjų instrumentų virtuozas iš Portugalijos, Pedro Segundo.

Ugniaplaukė, Londone gimusi Velso dainininkė ir kompozitorė pirmąjį albumą išleido prieš daugiau nei dvidešimt metų. Visą pasaulį su koncertų turais išmaišiusi, dainavusi su ryškiausiomis žvaigždėmis, išleidusi gausybę originalios muzikos albumų, pernai ši atlikėja pristatė publikai iš kitų grupių populiarių dainų aranžuočių sudarytą diską "redisCOVERed". Daugeliui kūrėjų toks albumas atrodytų kaip gelbėjimosi ratas, kai kūrybinis impulsas dingo, o užsakymą reikia vykdyti... Bet jie – ne Judith Owen.

Ši idėjomis liepsnojanti atlikėja jau keletą metų yra populiari – jos prieš tai išleistas albumas "Somebody‘s Child" buvo puikiai įvertintas viso pasaulio kritikų.

"The Sunday Times" pripažino šį albumą vienu geriausių 2016 m. išleistų įrašų, o "Analog Planet" rašė, kad ši plokštelė "spindi išradinga Owen energija".

Apiberia komplimentais

Gyvi atlikėjos pasirodymai tiesiog prikausto klausytojus, o tokie gerbėjai, kaip neseniai J.Owen bičiuliu tapęs amerikiečių kompozitorius ir atlikėjas Jackson Brown apiberia ją komplimentais: "Tai tikri meistriškumo kursai, parodantys, koks turi būti išties geras šou".

Mes visada skirtingas dainas suvokiame tik mums patiems būdinga maniera. Ta pati daina skirtingiems žmonės žadina skirtingas emocijas ir jie visi yra teisūs.

Tad kam sėkmės lydimai atlikėjai imtis perdirbinių albumo? Pasak J.Owen, tai – tarsi dovana jos esamiems ir būsimiems gerbėjams: "Bėgant metams daugeliui mano gerbėjų, girdėjusių vieną ar kitą perdainuotą kūrinį, vis kirbėjo klausimas, kodėl nesurinkus šių unikalių ir nepaprastų kūrinių į vieną leidinį? Tad teko savęs paklausti, kodėl aš perdainuoju kitų autorių kūrinius ir kodėl jie man teikia tokį didžiulį malonumą?" Atsakymą į šiuos klausimus klausytojai ras išklausę naujausią J.Owen albumą "redisCOVERed".

Čia sudėta viskas – pirmieji bandymai įrašyti Wolfgango Amadeuso Mozarto ir Claudeo Debussy muziką senuoju šeimos pianinu ar patirtis, įgyta grojant baruose bei pildant klausytojų pageidavimus keturias valandas trunkančiuose pasirodymuose. J.Owen kitų atlikėjų dainas paverčia savomis, tarsi gyvai perkurdama pažįstamas šiuolaikinių populiariosios muzikos hitų ar senųjų laikų estrados favoritų melodijas bei tekstus savo nepakartojamu balsu ir tik jai vienai būdingu stiliumi. "Tai ir yra muzika, – teigia atlikėja. – Mes visada skirtingas dainas suvokiame tik mums patiems būdinga maniera. Ta pati daina skirtingiems žmonės žadina skirtingas emocijas ir jie visi yra teisūs. Svarbu yra tai, ką daina reiškia tau pačiam."

Nepalieka abejingų

Liepos 28 d. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje Pažaislio muzikos festivalio klausytojai kviečiami į koncertą "Lietuviškos muzikos lobynais", skirtą kompozitorių Juozo Naujalio 150-osioms ir Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

Kauno styginių kvarteto, kuriame šiuo metu griežia Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas) ir Saulius Bartulis (violončelė), gerbėjai net neabejoja, kad kiekviena kolektyvo parengta programa pažers naujų kamerinės muzikos perlų.

Per daugiau nei tris gyvavimo dešimtmečius kolektyvas surengė daugiau nei 2 tūkst. koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio salėse, išleido 14 kompaktinių plokštelių. Kvarteto repertuare – tiek klasicizmo epochos, tiek šiuolaikinės muzikos opusai, kolektyvas atliko gausybę lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų, tarp kurių išskirtinę poziciją užima Kaune reziduojančių kūrėjų darbai.

Už šiuolaikinės muzikos populiarinimą kolektyvas pelnė metų apdovanojimą "Tikra muzika", už lietuvių autorių muzikos garsinimą Lietuvoje ir užsienyje buvo paskelbtas "Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu", o už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui atlikėjams skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija.

Lietuviškas lobynas

Šį kartą preciziškasis kolektyvas kviečia klausytojus pakeliauti lietuviškos muzikos lobynų labirintais. Atlikėjai įsitikinę, kad ten galima surasti gausybę įvairiais atspalviais žėrinčių muzikos brangakmenių. Kiekvienam yra žinoma, kad brangiausiomis žiniomis mokytojai dalijasi su savo mokiniais, todėl programoje, greta lietuvių muzikos patriarcho J.Naujalio opusų skambės E.Balsio ir jo mokinių – Giedriaus Kuprevičiaus bei Vidmanto Bartulio kūriniai. Kelionę lietuviškos muzikos lobynais papuoš charizmatiškos, visada besišypsančios muzikologės Linos Navickaitės-Martinelli komentarai.

J.Naujalis – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas. Studijavo Varšuvos muzikos institute, vėliau tapo Kauno arkikatedros vargonininku ir choro vadovu. Kaune įsteigė privačius vargonininkų kursus, o vyskupas Mečislovas Paliulionis jam patikėjo įvykdyti bažnytinės muzikos reformą. J.Naujalis Kaune suorganizavo slaptą "Dainos" chorą, įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną, Šv.Grigaliaus vargonininkų draugiją, bendradarbiavo spaudoje, leido pirmąjį lietuvišką muzikinį leidinį "Vargonininkas".

1919 m. įkūrė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 m. buvo suvalstybinta, dirbo šios mokyklos direktoriumi ir dėstytoju, tapo pirmuoju lietuvių muzikos profesoriumi, buvo pirmosios visos Lietuvos dainų šventės rengėjas ir vyriausiasis dirigentas. J.Naujalis – profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių: mišios, motetai, giesmės, harmonizuotos ir originalios dainos solo balsui bei chorams, simfoninė poema "Ruduo", trio, preliudai, fugos, kantatos ir kt.

E.Balsys leitenanto laipsniu baigė Kauno karo mokyklą, čia pradėjo kurti muziką, žygio dainas. Vėliau studijavo konservatorijoje, dėstė teorines disciplinas Juozo Gruodžio muzikos mokykloje. Po aspirantūros studijų Leningrado konservatorijoje dėstė Lietuvos konservatorijoje, dirbo kompozicijos katedros vedėju, tapo profesoriumi, išugdžiusiu eilę žinomų kompozitorių, tarp kurių Julius Andrejevas, Vidmantas Bartulis, Algimantas Bražinskas, Benjaminas Gorbulskis, Giedrius Kuprevičius, Faustas Latėnas, Algirdas Martinaitis, Anatolijus Šenderovas ir kiti. Žymiausi E.Balsio kūriniai: opera "Kelionė į Tilžę", baletas "Eglė žalčių karalienė", oratorija "Nelieskite mėlyno gaublio", "Dramatinės freskos" smuikui, fortepijonui ir orkestrui, Styginių kvartetas bei daugeliui puikiai žinoma daina "Elektrėnų žiburiai". Rašė muziką kino filmams, redagavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą "Jūra". Jo kūrybai būdingas polinkis į stambias formas, emocingumas, temperamentingumas, muzikinio lietuvių folkloro bei moderniųjų raiškos priemonių derinimas. E.Balsys laisvai ir kūrybiškai naudojo dodekafonijos techniką, o jo orkestruotės pasižymi spalvingumu bei tembrų įvairove.