Festivalyje „Kaunas Photo“ – jauno latvio triumfas

Netikėtumai, kelionės laiku stotelės, gyvenimas paribiuose, žmogaus ir gamtos santykis – šie motyvai latviui Andrejui Strojkinui atnešė sėkmę festivalyje "Kaunas Photo". Fotografas iš Rygos pripažintas pagrindiniu konkursinės programos "Kaunas Photo Star" nugalėtoju.

"Kaunas Photo Star" programos laureatų paskelbimu baigėsi pagrindinė festivalio "Kaunas Photo" dalis. Į pretendentų darbų aplankus, vadinamuosius portfolio, dvi dienas savo kritiškus žvilgsnius kreipė fotografai ir fotografijos ekspertai iš daugiau nei dešimties šalių: Belgijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos, kaimyninių valstybių ir Pietų Amerikos.

Pasak "Kaunas Photo" direktoriaus Mindaugo Kavaliausko, rudeninė festivalio dalis buvo mažesnė nei įprastai ir skirta labiau profesionalams. Tiesa, tiek geografiniame, tiek meniniame kontekstuose visiškai neatrodė maža: skirtingų šalių fotografai prisistatė pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Fotografijos skyrėsi ne tik atlikimo technika, tematika, bet ir laikotarpiais. Tai atsispindėjo ir ekspertų reakcijose: vienų autorių darbai kėlė šypsenas, kitų – kvietė susimąstyti.

Per peržiūras ne vienas komisijos narys pasijuto ne tik nešališku šaltakrauju vertintoju, bet ir subjektyviu atradėju, fotografijos dalyviu. Šie virsmai ypač buvo jaučiami  pasimatymuose su dokumentine nespalvota lietuvių fotografija: ilgų apmąstymų sulaukė Sąjūdžio laikų, religinės tematikos (Audriaus Kairio) ar jau šių dienų, tačiau sustojusiu laiku alsuojantys Vytauto Pletkaus darbai.

Būtent pastarosios lietuvio serijos, kalbančios apie laike įstrigusius objektus ir žmones, tapo geriausiai įvertintu aplanku tarp lietuvių ir pateko į autorių "Top 4". Fotografui puikiai pavyko perteikti pasirinktą temą: dalis komisijos narių negalėjo patikėti, kad nuotraukos darytos per pastaruosius penkerius metus.

Fotografijose įamžinti apleisti ir užmiršti pastatai ar kiti objektai, į kuriuos nevaržomai grįžta gamta: užželiantys žole, vijokliais, piktžolėmis. Komisija išskyrė ir kitą šios temos atšaką: panoraminius kadrus, kuriuos pasirinkus, nuotraukoje sutalpinta dar daugiau sustingusio laiko elementų. Tai – ne tik negyvi objektai, bet ir žmonių portretai, žmonių ir objektų santykiai.
Organizatoriai džiaugėsi, kad daug balų surinko ir kiti lietuvių fotografai bei pajuokavo, kad vertintojai žemėlapyje kasmet šaudo vis arčiau Lietuvos: prieš ketverius metus nugalėtoju tapo Prancūzijos atstovas, vėliau – Šveicarijos, Ukrainos, o šiemet laurus nuskynė fotografas iš Latvijos. Geriausiųjų ketverte pagaliau atsirado ir lietuvis.

Šių metų "Kaunas Photo" nugalėtojas, kuriam atiteko pagrindinis prizas – galimybė kitąmet surengti personalinę parodą Kauno fotografijos galerijoje – jaunas latvių fotografas iš Rygos A.Strojkinas vadina save kraštovaizdžio fotografu. Vaikinas ypač mėgsta įamžinti situacijas, kuriose gali perteikti gamtos ir žmogaus santykį.

Įtikimiausiai jo žvilgsnis atsispindi serijoje apie Rygos priemiesčius – jau kurį laiką A.Strojkinas fotografuoja nuo centro nutolusias skurdesnes vietoves, kuriose gyvenantys žmonės vis dar yra kur kas artimesni gamtai, stichijoms. Latvis fiksuoja ir jose gyvenančių žmonių laisvalaikį: laukuose, pajūryje ar tiesiog neprižiūrimuose brūzgynuose, nepraleisdamas skurdo ar kitokių socialinių elementų.

Spalvingos, nuotaikingos ir įtaigios fotografijos autoriui atnešė pirmąją sėkmę: pradėjęs nuo architektūros studijų ir tik vėliau perėjęs į fotografiją latvis prisipažino komisijai pristatantis savo darbus vos antrą kartą.

Į geriausiųjų trejetą pateko ir A.Strojkino tautietė Anete Skuja bei belgas Wimas Schamphelaere'as. Pastarasis kartu su V.Pletkumi gavo festivalio partnerio – Latvijos fotografijos muziejaus pakvietimą surengti savo parodą Latvijoje.

Neišnykusiais karo pėdsakais

Kauno fotografijos galerijoje jau veikia pernykščio "Kaunas Photo" nugalėtojo Andrejaus Liankevičiaus (Baltarusija) paroda "Sudie, Tėvyne". Tai metaforų kupina fotografo kelionė po apmąstymus to, ką su jo gimtine padarė Antrasis pasaulinis karas.

"Nuolat savęs klausinėju, kodėl karas Baltarusijai tapo tokia neatsiejama istorijos ir identiteto dalis bei nuolat plačiai diskutuojama tema? Kuriant šią seriją pavyko sau atsakyti ne tik į šį, bet ir į daugybę kitų iki tol neliestų klausimų", – sako autorius.

A.Liankevičiaus darbuose susipina ikonografinės figūros, simboliai, šeimos fotografijos, atmintis, vaizduotė ir dabarties momentai, kurių kampai vis dar liečiasi su karo prisiminimais.
Parodoje pristatomi baltarusio darbai – tai ir koliažai, kuriose istorinės nuotraukos praturtintos etnografinių motyvų – autentiškos tekstilės detalės dengia dalį siužeto. "Mane įkvėpė ir privertė susimąstyti faktas, kad po žiaurių karo sukeltų potyrių žmonės grįžo į gyvenimą, pradėjo kurti grožį. Sunku nusakyti emocijas, kurios susikaupia, kai pagalvoju, kad šią tekstilę kūrė žmonės, kurie matė žudynes, lavonus, badavo, o galbūt ir patys kovodami už išlikimą žudė. Ši etnografinės estetikos ir žiaurumo jungtis man iki šiol nepaaiškinama", – apie darbuose pateiktus kodus pasakojo A.Liankevičius.