Skausmas ir humoras išvien
Festivalį balandžio 14 d. 19 val. pradės Lietuvos nacionalinis dramos teatras, į Kauną atvežantis spektaklį „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, už kurį Birutė Kapustinskaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ geriausios dramaturgijos kategorijoje, o Vitalija Mockevičiūtė – už geriausią moters vaidmenį.
Šis spektaklis – šiandien populiaraus pasakojamojo humoro (stendapo) ir klasikinio teatro žanro – komedijos, sintezė. Jame – ir humoras, ir skausmingos gedulo, netekties, savižudybės temos.
Pirmą kartą kartu kūrusios pjesės autorė B. Kapustinskaitė ir režisierė Eglė Švedkauskaitė kviečia žiūrovus įvertinti, ar naujos teatrinės formos leidžia tyrinėti sudėtingas temas.
„Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“ – komiška pjesė apie pagrindinių veikėjų – Mamos (akt. V. Mockevičiūtė) ir Sūnaus (akt. Karolis Kasperavičius) bandymą susikalbėti po tėvo netekties. Saviironija, pasakojamasis humoras čia derinami su drama, supinant pasakojimą apie praradimą, mamos ir sūnaus santykį su visuomenės požiūriu į gedulą ir iš to kylantį poreikį prisitaikyti.
Tai istorija apie pykčio, gėdos, kaltės paleidimą ir ieškojimą, kaip atsiverti pažeidžiamumui ir vienas kitam. „Šis spektaklis yra būdas kalbėti apie viltį ir norą gyventi, net kai, atrodo, nežinai, kaip tai padaryti“, – sako režisierė E. Švedkauskaitė.
Motinos dilemos
Balandžio 16 d. 18.30 val. festivalio scenoje – OKT / Vilniaus miesto teatro spektaklis „Mama“. Jis sukurtas pagal vieną šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Floriano Zelerio trilogijos „Mama. Tėtis. Sūnus“ dalį. Apie pjesės lygį ir jos autoriaus talentą byloja gausūs įvertinimai. Paties F. Zelerio režisuotas filmas „Tėtis“ (2020) su garsiaisiais Anthony Hopkinsu ir Olivia Colman buvo nominuotas keliems „Oskarams“, „Auksiniams gaubliams“ ir Britų̨ kino akademijos apdovanojimams.
Pagrindinės „Mamos“ veikėjos Anos kasdienybė – tai migdomųjų tablečių ir alkoholio kokteilis, kuriuo ji mėgina nustumti šalin depresiją̨, ir namai bei šeima, dėl kurių ji iki šiol gyveno. Tačiau kaip motinai susitaikyti su tuo, kad jos vaikai jau užaugo, ir išmokti gyventi dėl savęs, rūpintis savimi, mylėti save?
Ne vienu apdovanojimu įvertinto Kirilo Glušajevo režisuotame spektaklyje vaidina tituluoti aktoriai: Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Aurelijus Pocius ir Augustė Ona Šimulynaitė.
Šis spektaklis – šiandien populiaraus pasakojamojo humoro (stendapo) ir klasikinio teatro žanro – komedijos, sintezė. Jame – ir humoras, ir skausmingos gedulo, netekties, savižudybės temos.
Iš realybės – į sceną
Balandžio 17 d. 18 val. Kauno kultūros centro Girstučio padalinio scenoje – pernai „Auksiniu scenos kryžiumi“ įvertintas Valstybinio Šiaulių dramos teatro spektaklis „Migla“. Vieno ryškiausių šiandienos Lietuvos dramaturgų ir režisierių Aleksandro Špilevojaus spektaklis išsiskiria ne tik vizualine kalba, bet ir įspūdingu aktorės Nijolės Mirončikaitės vaidmeniu – 84-erių menininkė scenoje įkūnija penkiametę mergaitę.
Sapną primenančioje psichodelinėje A. Špilevojaus dramoje realybė susipina su prisiminimų, fantazijos ir magijos pasauliu. Spektaklio centre – jaunos moters Emos istorija. Grįžusi į vaikystės namus, ji susiduria su nepažįstama šeima, dabar gyvenančia jos prisiminimų erdvėje. Ema nenori išeiti, ir šis sprendimas įveda visus veikėjus į miglos prisodrintą pasaulį, kuriame ribos tarp tikrovės ir vaizduotės nuolat tirpsta.
A. Špilevojus yra pasakojęs, kad pjesė gimė iš asmeniško išgyvenimo: vieną vakarą vaikščiodamas po Panevėžį, jis netikėtai atsidūrė savo vaikystės namuose. Laiptinė atrodė taip pat kaip prieš penkiolika metų, o buto durys – kaip ir tada – buvo pravertos.
„Tai sapniškas spektaklis, kuriam įkvėpimą davė realus mano gyvenimo nutikimas. Ateikite kartu su mumis susapnuoti kruviną pilnatį, kieme užsispyrusiai tylintį seną visažinį medį, vaikystėje dingusį šunį ir viltį, kad vieną dieną mums skaudės kiek mažiau“, – kviečia žiūrovus A. Špilevojus.
Viena pagrindinių „Miglos“ temų – žmogaus santykis su praeitimi ir noras joje pasislėpti. Pasak režisieriaus, praeitis tampa gundanti dėl distancijos – mes linkstame slopinti skausmingus prisiminimus ir ryškinti tai, kas buvo gera. Jei kasdienybėje būtume laimingi, traukos tam, kas jau praėjo, tiesiog nebebūtų.
Ši tema spektaklyje atsiskleidžia ne tik žodžiais – kūrėjai kviečia žiūrovus tą pačią istoriją pamatyti iš skirtingų perspektyvų. Pirma dalis – šviesesnė ir realistiškesnė, antroji – tamsesnė, su aplaužyto pasaulio prieskoniu, leidžianti suabejoti tuo, kas iš tiesų yra tikra.
N. Mirončikaitei jos sukurtas Majos personažas atnešė aukščiausią įvertinimą: ji pelnė „Auksinį scenos kryžių“ nepagrindinio moters vaidmens kategorijoje. Kritikė Ingrida Ragelskienė yra rašiusi, kad aktorės Maja tampa spektaklio ašimi – jautriai ir preciziškai sukurtu seno vaiko pavidalu, kuriame šiuolaikinė drama išauga iki antikinės tragedijos skambesio.
„Migla“ – jau devintas daugybe apdovanojimų pelniusio A. Špilevojaus sukurtas dramos kūrinys. Režisierius pripažino, kad „Migloje“ jis labiausiai pasineria į simbolistinį teatrą – tai atsispindi tiek vizualinėje kalboje, tiek erdvėje už žodžių, kur kiekviena scena veikia ne tik tiesioginiu, bet ir gilesniu, metaforiniu lygiu.
Mažiausiems teatralams
Ilgametis „Lietuvos teatrų pavasario“ dalyvis – Keistuolių teatras – šiemet atveža jaunajai auditorijai (vaikams nuo penkerių metų) skirtą spektaklį. Balandžio 18 d. 12 val. – premjera „Tip top“, pagal anglų rašytojo Donaldo Bisseto kūrinius.
Aido Giniočio režisuotas spektaklis „Tip top“ tęsia dar 1989–aisiais pradėtą teatro tradiciją, užauginusią kelias žiūrovų kartas. Trumpos ir netikėčiausių keistenybių kupinos D. Bisseto pasakos scenoje virsta ypatingos žaismės ir muzikalumo įvykiais, kurie perkonstruoja įprastą žvilgsnį į pasaulį ir išlaisvina vaizduotę.
Spektaklyje „Tip top“ teatrą, muziką ir žaidimą jungia jauniausieji teatro aktoriai.
„D. Bisseto kūryba neatsiejama nuo Keistuolių teatro pradžios. Drauge su ja formavosi teatro veidas, žaidybinis vaidybos stilius, tam tikra spektaklių forma. Tai – mūsų vaikiškų spektaklių kūrimo mokykla. Spektakliai „Kitą kartą“, „Aukštyn kojom“, „Pyp pyp“, „Hop“ – tarsi vizitinė Keistuolių teatro kortelė. Kiekviena aktorių ir žiūrovų karta turėjo savo Bissetą, todėl viltingai laukiu jaunosios kartos spektaklio“, – dalijasi spektaklio režisierius A. Giniotis.
Klasikinė komedija
Festivalio pabaigai – klasika. Balandžio 19 d. 18 val. „Girstučio“ scenoje – Juozo Miltinio dramos teatro spektaklis „Volponė“ pagal XVII a. rašytojo Beno Johnsono pjesę.
Volponė (akt. Albinas Kėleris) – tai Venecijos pirklys, kurio vardas, išvertus iš italų kalbos, reiškia „gudri lapė“. Jis apsimeta gulįs mirties patale, kad apmulkintų jo palikimo besigviešiančius sėbrus. Tarnas paskleidžia gandą, kad išsekusį šeimininką gali pagydyti tik jaunos gražuolės lova. Godus, bet naivus Korvino sutinka paskolinti savo jauną žmoną, gavęs patikinimą, kad mainais už tai taps vieninteliu turto paveldėtoju.
„Volponė“ yra garsiausia B. Jonsono pjesė, kurios populiarumą lemia komiškos situacijos. Pjesę režisavo A. Giniotis – didžiausias Lietuvoje commedia dell'arte žinovas ir komiškųjų žanrų meistras. Spektaklis pelnė apdovanojimus Dalios Tamulevičiūtės festivalyje ir tarptautiniame festivalyje „Com·Media“ Alytuje.
Naujausi komentarai