Kaune pristatomoje du dešimtmečius rinktoje kolekcijoje – litvakų meno santūrumas ir žaismė

Pradžia – nuo N.Arbit Blato

Kolekcija, pristatoma "Parko galerijoje", pradėta rinkti prieš du dešimtmečius. Pirmasis darbas, pradėjęs šią įspūdingą kolekciją, buvo N.Arbit Blato paveikslas "Paryžiaus scena", įsigytas vienoje Los Andželo meno galerijų.

Parodoje pristatomi net trys šio Kaune gimusio Paryžiaus mokyklos menininko, kuris pirmasis Lietuvoje atidarė nepriklausomą meno galeriją, paveikslai: "Peizažas su tilteliu", "Sniegas", "Natiurmortas su krepšeliu".

N.Arbit Blato kūriniuose dominuoja šviesus koloritas, su kuriuo kontrastuoja įvedamas juodas kontūras, peizažuose paryškinantis architektūrinius motyvus, jų monumentalumą, o natiurmortuose – daiktų medžiagiškumą. Tačiau juodas kontūras nepagrindinis paveikslų akcentas. Menininko dėmesys sutelkiamas į minkštais potėpiais perteikiamus subtilius spalvų niuansus, dėl kurių vaizduojami gamtovaizdžio elementai ar daiktiškos kompozicijos tampa iškalbingais motyvais, paliečiančiais žiūrovo vidų, paskatinančiais jį pajusti ramybės būseną, kurioje prieš akis sustingusi akimirka tampa vienintele ir nepakartojama.

Nuo vizijų iki realybės

Būtent N.Arbit Blato kūryba paskatino kolekcijos savininką susidomėti litvakų menininkų darbais, kuriuose skleidžiasi paryžietiška postimpresionizmo dvasia, dailininkus įkvėpusi darbuose vaizduoti realaus gyvenimo akimirkas, meninėmis priemonėmis pakylėjant jas virš tikrovės, išlaisvinant savo fantaziją, jausmus.

Tai atsiskleidžia parodoje eksponuojamoje spalvotoje M.Šagalo, kurio kūryboje juntami ir fovizmo, siurrealizmo bruožai, litografijoje "Įsimylėjėliai", įsigytoje aukcione Vokietijoje. Joje vaizduojamos prisirpusio raudonio žiedų puokštės įspūdis nukelia žiūrovą į dviejų jaunų įsimylėjėlių pasaką, kupiną ilgesingų žvilgsnių, aistringų prisilietimų, artumo. Menininkas kūrinio kompozicijoje meistriškai supina realybę su fantazija, sukurdamas jausmingą viziją, į kurią taip norisi pasinerti.

Markas Šagalas. Įsimylėjėliai.

T.Tobiasse, kuris sėkmės lydimą pripažinto dizainerio karjerą nutraukė dėl begalinio noro gilintis į tapybos meną, spalvota litografija "Be pavadinimo" žiūrovą taip pat ragina trumpam užmiršti supančią realybę ir atrasti spalvingą, žaismingą, emocionalų pasaulį, savo nerūpestingumu ir lengvumu primenantį prabėgusias ankstyvos jaunystės dienas, kuriose svajonės buvo pasiekiamos ranka ir viskas atrodė įmanoma.

Pirmasis darbas, pradėjęs šią įspūdingą kolekciją, buvo N.Arbit Blato paveikslas "Paryžiaus scena", įsigytas vienoje Los Andželo meno galerijų.

Parodoje pristatomi Tel Avivo universiteto, Bezalelio dailės ir dizaino akademijos dėstytojo M.Rozentãlio darbai "Skaitanti moteris", "Sėdintis vyras", "Dvi moterys", įsigyti aukcionuose Izraelyje. Menininko paveikslai kontrastuoja su trapia M.Šagalo "Įsimylėjėlių" vizija ar žaismingu T.Tobiasse pasauliu, žiūrovą sugrąžindami arčiau realybės. Tačiau abstrahuotos moterų ir vyrų figūros dailininko kūriniuose labiau primena charakteringus personažus, menininko sugalvoto pasakojimo veikėjus nei realius, nuo kasdienybės monotonijos pavargusius žmones. Subtilūs, bet gyvybingi geltonos, oranžinės, žalios ar žydros tonai suardo kasdienybės niūrumą, suteikdami jai spalvų.

O.Zadkine'o, kūrusio skulptūros, tapybos, fotografijos, tekstilės srityse, litografija "Du personažai" ekspozicijoje išsiskiria savo minimalistine estetika. Linijinis piešinys, juodai baltas koloritas, vaizduojamo motyvo abstrahavimas į darbą žvelgiančiam žiūrovui suteikia plačių galimybių interpretuoti ir atrasti unikalų, tik jam vienam atsiskleidusį, kūrinio naratyvą.

Ossipas Zadkine’o. Du personažai.

Plastiškų formų estetika

Puikią tapybos, litografijos kūrinių ekspoziciją parodoje papildo ne mažiau įspūdingi skulptūros darbai. Antrojo pasaulinio karo košmarą išgyvenusio menininko E.Neizvestny skulptūra "Žengianti nuoga" sužavi formos plastiškumu ir laiko tėkmę išduodančiu tapybišku patinos sluoksniu, aprengusiu skulptūrą.

Greta eksponuojama statiškesnė, abstraktesnė I.Benshalomo, kuris, prieš pradėdamas savo, kaip kūrėjo, kelią, net penkiolika metų dirbo padėdamas kitiems menininkams realizuoti kūrybines idėjas, skulptūra "Charakteris" prikausto žiūrovo dėmesį išraiškinga, gana griežta plastika ir unikaliu estetikos jausmu. E.Mane Katzo, turėjusio tapti šventiku, skulptūroje "Jėzus Kristus" įtaigiu vaizduojamuoju judesiu perteikiamos susikaupimo ir atgailos būsenos, ragina žiūrovą sustoti, atsigręžti į save ir pamąstyti.

Ernstas Neizvestnas. Žengianti nuoga.

Ekspoziciją užbaigia maloni staigmena žiūrovams – vieno žymiausių pasaulio skulptorių Alberto Giacometti kūrinio "Einantis žmogus" reprodukcija, įsigyta aukcione Barselonoje. Subtilus, savo unikalia plastine kalba išsiskiriantis kūrinys kviečia žiūrovą prie jo sustoti. Ir ilgam.

Parodoje "Litvakai: tarp santūrumo ir žaismės" eksponuojami kūriniai, kuriuos galima įsigyti, į kolekciją buvo surinkti su dideliu entuziazmu ir atsidavimu, todėl kiekvienas šioje parodoje apsilankęs žiūrovas turi galimybę susipažinti su brandžiais, išieškotais meno kūriniais, turinčiais tiek meninę, tiek investicinę išliekamąją vertę.