- Dalia Bieliūnaitė, L.Truikio ir M.Rakauskaitės memorialinio muziejaus muziejininkė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune istorijų pasakojimas pamažu tampa istorinius miesto laikotarpius atgaivinančia tradicija. Praėjusią savaitę vykusio Istorijų festivalio metu prisimintas legendinis scenografas, spalvinga nepriklausomos Lietuvos kultūros asmenybė Liudas Truikys.
Prisiminimų takais
M.K.Čiurlionio dailės galerijos muzikos salėje prisiminimais pasidalijo L.Truikį asmeniškai pažinojusios pasakotojos muziejininkė Rasa Jonė Ruibienė, menininkai Nina Bastytė, Vladas Rukša, Ieva Mediodia. Klausytojai tapo asmeniškų ir jautrių pasakojimų liudytojais.
Praėjusią savaitę L.Truikio ir M.Rakauskaitės namuose-muziejuje keturis kartus buvo rodomas žymųjį scenografą prikėlęs spektaklis "Tu mano ilgesy..." Bute, kuriame gyveno dailininkas ir – kaip pats sakydavo – jo gyvenimo draugas Marijona Rakauskaitė, autentiškas teatras "Arbatvakariai" sukūrė galimybę nors trumpam pabūti su garsiuoju menininku.
Tarpukario publika taip mylėjo šį teatro dailininką, kad jo scenografijas lydėdavo dešimties minučių aplodismentai. Pakilus teatro uždangai, o operai dar net neprasidėjus, žmonės pakildavo iš savo vietų ir plodavo vaizdui, kurį išvysdavo scenoje.
Spektaklio dokumentika
L.Truikys sakydavęs, kad scenografija turi ne papildyti, bet pratęsti kompozitoriaus kuriamą muziką. Prisiliesti prie tokius aukštus tikslus išsikėlusios asmenybės nėra paprasta. "Arbatvakarių" teatro direktorius Kristijonas Siparis ir režisierė Eglė Tulevičiūtė ruošėsi ne vienus metus.
Jie rinko medžiagą dailininko tėviškėje, bendravo su jį pažinojusiais asmeninis, kalbino L.Truikio ir M.Rakauskaitės namą-muziejų įkūrusią R.J.Ruibienę. Galiausiai sukūrė spektaklį, kurį žiūrovams pristato savo teatre "Arbatvakariai" Vilniuje, name už Aušros vartų. Unikalią galimybę šį spektaklį pamatyti L.Truikio ir M.Rakauskaitės name-muziejuje – bute, kuriame kadaise gyveno šie kūrėjai, – šįkart turėjo kauniečiai.
K.Siparis klausytojams pasakojo, kad su Liudu Truikiu jį sieja ir karminis ryšys. Jo amžinąjį atilsį senelis, operos solistas Rimantas Siparis, dirbo operos ir baleto teatro Vilniuje vyriausiuoju režisieriumi, kai buvo priimtas sprendimas atšaukti L.Truikiui duotą užsakymą sukurti operos "Otelas" scenografijas (beje, R.Siparis buvo ir šio pastatymo režisierius).
Būdamas nepaprastai preciziškas, scenografas kurdavo tol, kol eskizai suskambėdavo, pratęsdami muziką. Kartais šio skambesio L.Truikiui tekdavo laukti ilgiau, nei galėdavo to laukti teatras, nerizikuodamas, kad reikės atidėti premjerą. Tą sykį "Otelas" buvo perduotas estų dailininkui Eldorui Renteriui.
K.Siparis spektaklio metu su žiūrovais atvirai dalijasi, kad džiaugiasi, galėdamas šiais pasirodymais garsinti L.Truikio vardą ir skleisti jo viduje rusenusią kūrybinę ugnį. Menininkas, šiame spektaklyje atlikdamas pagrindinį vaidmenį, su žiūrovais kuria nuoširdų ir atvirą ryšį. Pats būdamas scenografas, jis geba dailininko asmenybę priartinti prie žiūrovų, nutiesdamas dvasios giją tarp jų ir šviesaus atminimo kūrėjo.
Viskas taip tikra, kad, jo personažui pasakojant apie balkone iš rankos maitintas voveres, pro langą matosi ant šakos tupinti rudauodegė, ramiai graužianti riešutą.
Sielos vaišės
Panašiai, kaip kadaise pagarbiai ir svetingai L.Truikys savo namuose priimdavo nedidelę draugų ar mokinių grupelę, per šiuos spektaklius žiūrovai susirenka į memorialinį dailininko ir operos solistės butą. Susėda svetainėje, kurią menininkai vadindavo mene, ir, pavaišinti arbata bei saldainiais, apgaubti smilkalų kvapo ir mėlynos prožektoriaus šviesos, stebi gyvą bei įtraukiantį pasakojimą.
Publika, su kuria nuolat bendraujama, vos spektakliui pasibaigus, neištvėrusi skuba dalytis savo emocijomis ir jausmais. Kai kurie žiūrovai pažinojo L.Truikį asmeniškai, matydavo jį su M.Rakauskaite einančius Laisvės alėja arba turėjo galimybę gyvai stebėti jo scenografijas.
Per spektaklį-patyrimą K.Siparis prisuka mechaninį patefoną. Aukcione jo pirkta M.Rakauskaitės šelako plokštelė, įrašyta 1921 m., dar tuomet, kai Marijona gyveno JAV, žiūrovus nukelia į tarpukario laikus. Operos solistės balsas šiuose namuose skambėdavo retai. Svečių paprašyta padainuoti, sakydavo, kad nėra salonų dainininkė ir dainuojanti tik teatre. Paklausę įrašo, žiūrovai ir vėl grąžinami į šių dienų pasaulį, tačiau kūrėjai neskuba į užkulisius. Kiekvienas turi galimybę juos pakalbinti, iš arti apžiūrėti grimą, kuris jauną aktorių paverčia iškiliu scenografu.
Įtraukus, asmeniškas ir paveikus pasakojimas pritraukia vis daugiau ne tik laikinosios sostinės klausytojų. Šis įdomus ir istorinį kontekstą savyje talpinantis teatro formatas kas kartą sužiba vis naujomis spalvomis. Klausytojai yra kalbinami, vaišinami autentiškais skanumynais, gali paliesti senovinius daiktus ir nusikelti į praeitį.
Jeigu jūsų širdis suspurdo, klausantis apie galimybę pajausti gyvąją istoriją, rekomenduojame ateiti į teatro "Arbatvakariai" rengiamus spektaklius. Taip pat dar kelias dienas teatro "Arbatvakariai" feisbuko paskyroje galima išvysti gyvai transliuotą spektaklį apie L.Truikį ir M.Rakauskaitę "Tu mano ilgesy...".
Potyriai: autentiškoje aplinkoje atliekamas K.Sipario monospektaklis ypač paveikus – žiūrovai įsitraukia į vyksmą ir nelieka tik stebėtojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Kauno teatralų apdovanojimai „Fortūnos“ (vaizdo įrašas)1
Tarptautinės teatro dienos proga Kaunas tradiciškai sveikina ir apdovanoja profesionalius kūrėjus, aktorius, režisierius. ...
-
Kviečia į bavarišką savaitgalį Kaune: vokiškas maistas, tradicinė muzika ir „Oktoberfesto“ nuotaika15
Ar teko lankytis garsiajame Miuncheno alaus festivalyje „Oktoberfest“? O galbūt lietuviškajame „Oktoberfeste“? Pirmąjį balandžio savaitgalį turite progą tai padaryti: nors pats festivalis organizuojamas rudenį, balandžio ...
-
Lietuviškų šaknų turinti JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis surengs koncertą Pažaislio vienuolyno kieme1
Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambės džiazas. Lietuvių kilmės JAV džiazo žvaigždė Nicole Zuraitis, trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas ir Tomo Botyriaus diriguojamas Kauno bigbendas Pažaislio muzikos festivalio publikai p...
-
Po sunkios ligos mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro operetės primadona D. Dirginčiūtė9
Likus porai savaičių iki 82 gimtadienio mirė Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė-Tamulienė, pirmadienį pranešė teatras. ...
-
„Pažaislio liepų alėjos vakarai“ skelbia sezono programą: suderinta įvairiems muzikiniams skoniams1
Nuo gegužės 29 d. iki rugsėjo 4 d. koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ kviečia skirti trečiadienius muzikai ir pristato 11-ojo sezono programą, kurioje netruks premjerų, sugrįžimų, naujų vardų ir užsienio svečių. &bd...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone kovo 25–31 d.1
Kovo 25 d. Batniavos biblioteka: 16.30 val. Edukacija „Velykinių margučių marginimas“, organizatorius – biblioteka. Kovo 26 d. Rokų laisvalaikio salė: 9.30 val. Edukacinė valanda „Kiaušinių marginimas vašku ir ...