Vakar Nemuno kilpų regioniniame parke, Tauliukų kaime, į padangę pakilo dešimt gandrų, kuriuos žiemą globojo Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD).
Na, skriskit, skriskit! ragino keturmetis. Atvykusieji prie Nemuno slėnio netoli Punios šilo stebėti, kaip bus į laisvę paleisti rudenį dėl įvairių priežasčių neišskridę gandrai, šypsojosi.
Ornitologas Ričardas Patapavičius, žieduojantis visus pavasarį paleidžiamus gandrus, pastebėjo, kad visi šie paukščiai prisitaiko prie pakitusios aplinkos patys susiranda maisto ir, praleidę vasarą Lietuvoje, rudenį išskrenda į šiltus kraštus. Dažniausiai į Pietų Afriką.
Jiems tenka įveikti apie dešimt tūkstančių kilometrų, kol sugrįžta į Lietuvą. Pirmieji gandrai šiemet parskrido kovo viduryje. Jiems dabar sunkiau nei Lietuvoje žiemojusiems gandrams.
Beje, LGGD paleido Nidoje jau antrą žiemą Lietuvoje pasiliekantį gandrą Zienių, kurį nidiškiai dar vadina Juozuku arba Vudžiu. Zienius nuskrido Karaliaučiaus kryptimi, bet netrukus grįžo į Nidą ir įsitaisė ant Autobusų stoties stogo.
Gandrai žiemą praleido vienoje Lietuvos veterinarijos akademijos patalpoje, o pavasariop jie buvo iškeldinti į geraširdžio Raudondvario ūkininko sodybos erdvų tvartą, kur galėjo išskleisti sparnus. Anot LGGD pirmininko Beno Noreikio, pernai Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje dėl įvairių priežasčių pabuvojo 151 gandras. Vien liepą į šį skyrių buvo atgabenti 55 gandriukai, susižaloję, kai nuvirsdavo jų permirkę nuo dažno vasaros lietaus lizdai.
Beje, kodėl parskrendantys gandrai dažnai vaizduojami nešantys snapuose ryšulėlius su naujagimiais? Manau todėl, kad nuo Joninių nakties iki Gandrinių lygiai devyni mėnesiai, šelmiškai šypsosi B.Noreikis.
Sakoma, kad gandrai iš šiltų kraštų parsineša po sparnu kielę, kuri dar vadinama ledspira (paskutinius pavasario ledus išspardo). Gandrų ir kielių sugrįžimo į Lietuvą metas sutampa. Gandro diena dar vadinama Bičių ir Gyvačių diena, nes tikima, kad tokiu laiku šie gyvūnai pabunda po žiemos miego. Šeimininkės nuo Gandrinių jau pradeda vaišinti artojus pavakariais, kuriuos parskrisdamas gandras parneša, o išskrisdamas iš Lietuvos išneša.
Nors tvirtinama, kad būtent nuo Gandrinių prasideda šiltasis pusmetis, tačiau šiemet jis vėluoja ir nepateisina senojo Blovieščiaus (slaviškai gera žinia) vardo.
Naujausi komentarai