Penktadienio vidudienis. Šalia "Romuvos" kino teatro eilinei dienai kiek netikėtas bruzdesys. Įsitaisęs ant gėlių klombų būrelis jaunuolių muša būgnus. Šalia jų šnekučiuojasi architektai Šarūnas Karalius ir Audronė Kaušpėdienė. Už kelių metrų bendrai nuotraukai prie pastato pozuoja dvi šviesiaplaukės.

Nuo fontano į susibūrimo vietą skuba vaikinas ant paspirtuko. Visų jų rankose – kavos puodeliai. Vieni prie lūpų glaudžia popierinius, kiti – keraminius, plastikinius. Kažkas iš kuprinės traukia termosus. Pro šalį dviračiu važiavęs vyras taip pat stabtelėja prie kavos gurmanų. Tiesa, į puodelį jis pila alų.

"Ką čia veikiu? Džiaugiuosi pavasariu, uodžiu pupelių kvapą ir kovoju už "Romuvos sugrąžinimą", – pasakojo kaunietė Giedrė. Mergina įsitikinusi, kad pačios gražiausios Kauno vietos – tos, kurių jau neliko. "Romuva" – grynuolis, kurio išlikimui, pasak jos, gresia pavojus.

"Kauniečiai, būkime aktyvesni, suremkime pečius. Kas kitas, jei ne mes", – kovoti už senąjį kino teatrą ragino studentė. Dauždamiesi kavos sklidinais puodeliais, ilgiausių metų miesto senbuviui linkėjo ir likusieji akcijos dalyviai.

Kovo 26-ąją prasidėjusi akcija "Su KAVA už ROMUVĄ" pasiekė pusiaukelę. "Humanitarinė okupacija", anot jos organizatorių, bus rengiama ir balandžio 2-ąją, ir vėl vidurdienį. Čia laukiami Žmonės Žibančiomis Akimis, kuriems svarbiausia – kad kinas grįžtų į "Romuvą".