Į antrąją pusę persiritęs lapkritis stebino šiluma, tačiau vidutinė šio mėnesio temperatūra tik truputį aukštesnė už vidutinę daugiametę. Tik kritulių sulaukėme mažiau, nei jų iškrenta įprastai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė teigia, kad prieš 40 metų lapkričio 1-ąją Kybartuose buvo užfiksuota šilčiausia lapkričio diena Lietuvoje – 18 laipsnių šilumos, o šalčiausia – prieš 10 metų Varėnoje: 21 d. termometro stulpelis rodė 23 laipsnius šalčio.

Patys tirščiausi rūkai buvo užfiksuoti 1966 m. lapkričio 12 d. 16 val. Nidoje ir 1984 m. lapkričio 2 d. 18 val. Varėnoje. Pati vėjuočiausia lapkričio diena – 1973 m. 23–ioji (vėjo stiprumas buvo daugiau nei 30 m per sekundę).

Anksčiausiai sniego danga Lietuvoje susidarė 1972 m. rugsėjo 28-ąją Panevėžyje, o Kaune – 1980 m. spalio pabaigoje. Ilgiausiai sniego danga išsilaikė 1995–1996 metų žiemą – nuo lapkričio pradžios iki balandžio.

Žemiausia lapkričio temperatūra Kaune užfiksuota 1909 m. lapkričio 30 d. – 22,5 laipsnio šalčio.

Lapkričiui persiritus į antrąją pusę, tik šią lapkričio naktį spustelėjo kelių laipsnių šaltukas. Gal tai reiškia, kad ir žiema bus švelni? Sinoptikai trečiadienį net ir dieną žada šlapių snaigių o penktadienio naktį ir dieną oro temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio naktį iki 2 laipsnių šilumos dieną. Mėnesio pabaiga prognozuojama truputį šaltesnė nei vidutinė daugiametė.

Jei tikėtume liaudies sinoptikų pastabumu ir jų prognozėmis, tai turėtume sulaukti nelengvos žiemos, nes per Visus šventuosius nešalo. Kadangi per Vėlines buvo šlapia, tai ateinantys metai bus derlingi.

Sausis, atrodo, nebus gražus, nes daugiau nei pusę lapkričio nei snigo, nei šalo. Beje, jei lapkritis po sniegu nakvotų, tai po mėnesio ateitų tikra žiema. Anot liaudies sinoptikų, spalio sūnaus – lapkričio brolis yra gruodis. Vadinasi, jis neturėtų būti šaltas.