Ką tik pasirodžiusiame Rimgaudo Malecko meninių fotografijų albume Fotografika menininkas ne atkartoja tikrovę, o manipuliuodamas juodomis ir baltomis spalvomis ją paverčia abstrakčiais vaizdiniais, primenančiais dailės kūrinius.
Žinomas fotografas sugebėjo sukurti savitą meninį braižą, kuriame modernios formos ne visuomet užgožia turinį (pavyzdžiui, senąjį Lietuvos kaimą, gamtą, kapines, žmones).
Mažas būdamas gulėdavau pievoje ir žavėjausi žolynų formų įvairove. Iki šiol likau ištikimas formai, kuri, palyginti su turiniu, vyrauja mano nuotraukose. Susidomėjau fotografija 1956 metais, o po poros metų jau pasinėriau į modernistinius ieškojimus. Atramą jiems suradau tarpukario Lietuvoje leistame nepaprastai geros kokybės fotografijų žurnale Galerija, Lenkijos, anuometinės Rytų Vokietijos, Vengrijos, Čekoslovakijos ir kitų Rytų Europos šalių meninėje spaudoje bei literatūroje, savarankiškai studijuodamas M.Polako, F.Ležė, Ž.Brako, S.Kandinskio ir daugybės kitų menininkų kūrybą, vardijo 70-ąjį gimtadienį švenčiantis Lietuvos fotografijos grandas, kartu su Povilu Karpavičiumi įkūręs pirmąjį Kauno fotomenininkų klubą.
Šiame klube pirmuosius žingsnius meninės fotografijos link žengė V.Macijauskas, V.Butyrinas, kiti žinomi Lietuvos fotomenininkai.
R.Malecko darbai buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Belgijoje.
Naujausi komentarai