Klasikinė Sfinkso kilmės teorija
Sfinksas – 78 metrų ilgio ir 20 metrų aukščio kalkakmenio statula, stovinti Gizos plynaukštėje, šalia garsiųjų piramidžių. Pagal šiuo metu priimtą teoriją, ji buvo pastatyta faraono Chefreno valdymo laikais, maždaug prieš puspenkto tūkstančio metų.
Kaip nurodo portalas „Sky History“, ši statula nebuvo atgabenta iš kitur – tai natūralus kalkakmenio uolos masyvas, kurį meistrai išskaptavo taip, kad jis primintų liūtą su žmogaus galva.
Kodėl Sfinksas apskritai buvo pastatytas, iki šiol nėra visiškai aišku. Anot vienos populiariausių teorijų, statula vaizduoja patį faraoną Chefreną, o jos paskirtis buvo saugoti karaliaus laidojimo kompleksą. Chefreno piramidė stūkso visai šalia.
Istorikė Bettany Hughes yra apibūdinusi Sfinksą kaip „monumentalų sarginį šunį, saugojusį faraono kapą“.
Statula dažnai vadinama Didžiuoju Sfinksu, nes nėra tokia vienintelė Egipte: mitinis sfinksas buvo itin svarbi būtybė senovės Egipto kultūroje.
Egiptiečiams Didysis Sfinksas buvo galingas įspėjimas, kad įsibrauti į karalių kapus nevalia.
Galėjo sukurti ne egiptiečiai
Yra archeologinių įrodymų, patvirtinančių visuotinai priimtą nuomonę, kad Sfinksas buvo iškaltas Chefreno valdymo laikais. Vis dėlto šie duomenys nėra visiškai patikimi ir gali būti interpretuojami skirtingai.
Dėl šios priežasties kai kurie egiptologai atkreipia dėmesį į ženklus, leidžiančius manyti, kad statinys gali būti gerokai senesnis.
Egiptologai atkreipia dėmesį į ženklus, leidžiančius manyti, kad statinys gali būti gerokai senesnis.
Istorikas Robertas Šochas teigia aptikęs ryškių vandens erozijos pėdsakų ant Sfinkso, kurių nesimato ant kitų netoliese esančių Gizos paminklų. Jo įsitikinimu, tai rodo, kad statula buvo iškalta daug anksčiau nei piramidės – tuo laikotarpiu, kai regione vyravo drėgnesnis, nuosaikesnis klimatas su gausesniais krituliais.
Dėl to R. Šochas mano, kad Sfinksą galėjo pastatyti civilizacija, gyvenusi dar prieš senovės egiptiečius.
Tačiau šia teorija taip pat abejojama. Vandens erozijos žymės ant Sfinkso gali būti siejamos ne su senoviniu klimatu, o su ilgus amžius trunkančiais Nilo potvyniais.
Ką Egipte veikė japonai?
Anot naujienų portalo „Unian“, viena neįprasčiausių, tačiau visiškai tikrų istorijų, susijusių su Sfinksu, – japonų samurajų vizitas į Egiptą. Archyvuose išliko 1864 m. daryta nuotrauka, kurioje matyti Japonijos ambasados delegacija, stovinti priešais Didįjį Gizos Sfinksą.
Ši nuotrauka buvo padaryta ypatingu laikotarpiu: fotografija jau egzistavo, tačiau Japonija dar tik žengė pirmuosius žingsnius iš savo izoliacijos ir nebuvo visiškai atsisakiusi viduramžiškos visuomenės bruožų.
Samurajų delegacijos pasirodymas prie Sfinkso XIX amžiaus viduryje atrodo ne tik egzotiškas, bet ir simboliškai žymintis dviejų pasaulių susidūrimą.
Naujausi komentarai