Virtuvės šefas G. L. Demarco: linkiu pradėti švęsti gyvenimą! (receptai)

  • Teksto dydis:

Ką italai vadina makaronais ir kodėl daugelio italų namuose yra makaronams (pastai) gaminti mašinėlė? Kaip paruošti pestą iš... burokėlių? Kuo itališki balandėliai skiriasi nuo lietuviškų? 

Apie kulinarinius atradimus, naujų skonių potyrius ir kitus gyvenime nutikusius įdomius dalykus pasakoja charizmatiškas virtuvės šefas Gian Luca Demarco savo pirmoje kulinarinėje knygoje "Carpe diem. Angelų įkvėpti itališkos virtuvės receptai".

Mažai atsiras žmonių, kurie nežino nuoširdaus ir labai linksmo virtuvės šefo G.L.Demarco: jis – "Kulinarijos studijos" šeimininkas, TV laidų vedėjas, galiausia – draugiškas italas, Lietuvą mylintis ne ką mažiau nei patys lietuviai. Jau 10 metų mūsų šalyje gyvenantis ir dirbantis G.L.Demarco knygoje pasakoja savo gyvenimo kelią. Nuotaikingame pasakojime susipina italų virtuvės tradicijos, meilė maistui, šeimos ryšiai ir tikrosios vertybės, jaukios giminės nuotraukos ir gardžių patiekalų receptai, kuriuos jis išmoko iš savo šeimos ir iš gyvenimo kelyje sutiktų nuostabių žmonių.

– Esate labai užsiėmęs: vadovaujate savo "Kulinarijos studijai", filmuojatės televizijoje, dalyvaujate įvairiuose seminaruose, konferencijose, daug dėmesio reikalauja šeima – juk esate trijų mažylių tėtis, o kur dar būrys draugų... Kaip radote laiko knygai?

– Šios knygos labai norėjau, nes joje – ne tik receptai. Tai mano padėka visiems, kurių dėka tapau toks, koks esu dabar, ir turiu tai, kas mane šiuo metu supa, kuo labai džiaugiuosi. Mintis išleisti būtent tokią knygą man pasirodė prasminga, turinti išliekamąją vertę. Būtų keista nerasti tam laiko. Be to, tai – dovana mano tėvams: norėjau, kad jie pasidžiaugtų, manimi didžiuotųsi. Mano mama jau seniai svajojo, kad vienas iš jos vaikų parašytų knygą, nelabai svarbu apie ką, jei publikuotų mano mokslų baigiamąjį darbą, manau, irgi tiktų. Tad, kai leidykla pasiūlė, iš karto sutikau. Procesas buvo įdomus ir malonus, tik gaila, kad dėl laiko stokos užtruko net dvejus metus. Receptai – labai paprasti, daug kartų patikrinti, visus patiekalus gali pagaminti net ir patirties virtuvėje neturintys žmonės.

Negaliu priprasti, kad Lietuvoje jau darželiuose vaikams draudžia valgant kalbėtis ir nuolat ragina paskubėti. Ei, nedarykite taip!

– Kodėl knygai parinkote pavadinimą "Carpe diem"?

– Per gyvenimą mane lydi filmas "Mirusių poetų draugija", kuriame ne kartą skamba frazė "Carpe diem" – "Gaudyk dieną". Ir aš stengiuosi gaudyti momentus – pasidžiaugti, pasimėgauti kiekvienu man svarbiu žmogumi. Esu palaimintas, nes Dievulis į mano gyvenimo kelią pribarstė nepaprastai puikių žmonių, vadinu juos savo angelais žemėje. Jie man dovanojo tai, kuo patys turtingi, dalijosi žiniomis ne tik apie maistą, bet ir apie gyvenimą, džiaugsmą teikiantį darbą, ateities planus... Knygoje rasite trumpus pasakojimus apie mano angelus ir jų įkvėptus itališkų patiekalų receptus.

– Tikriausiai skiriasi valgymo kultūra Italijoje ir Lietuvoje?

– Kur bendravimas, ten ir maistas – Italijoje kitaip nebūna: visi susėda prie stalo, niekur neskuba, mėgaujasi, bendrauja, džiaugiasi... Negaliu priprasti, kad Lietuvoje jau darželiuose vaikams draudžia valgant kalbėtis ir nuolat ragina paskubėti. Ei, nedarykite taip! Apie 30 metų Lietuvoje gyvenanti italų vienuolė pasakojo, kad namuose dauguma lietuvių didelį stalą naudoja tik per šventes, o paskui stebisi, kad šeimoje visi susvetimėję... Maistas mano gimtinėje – kasdienis džiaugsmas, įprasminantis kasdienes gyvenimo akimirkas. Linkiu įsigyti arba iš kampo ištraukti didelį stalą ir pradėti švęsti – ne tik savo šventes, bet ir gyvenimą.

Be to, lietuviams labai svarbi estetika, ko nepasakyčiau apie italus – yra ne vienas patiekalas, kuris atrodo labai nekaip, tačiau yra žiauriai skanus, pavyzdžiui, paprikos su ančiuvių padažu. Po tėvo mirties mama man nuo jo perdavė... dešrą – kad mudu su draugu, kuris tada mane labai palaikė, susėstume ir smagiai besišnekučiuodami suvalgytume. Italams bendravimas neatsiejamas nuo maisto, valgomo švenčiant gyvenimą. Carpe diem!

– Kokių receptų galima rasti šioje knygoje?

– Receptų iš mano vaikystės, praleistos Volpjane šalia Turino, – tėvų, senelių, tetų, krikšto tėvų, visų tų, su kurių didele meile aš augau. Taip pat yra receptų iš mano jaunystės, laikotarpio, kai žengiau pirmuosius žingsnius į šefų pasaulį, ieškojau pašaukimo tarp vienuolių, dalyvavau misijoje, sutikau būsimą žmoną Eglę... Italijoje receptai dažnai perduodami iš kartos į kartą kaip didžiausias neįkainojamas turtas. Madrina (mano krikšto mama Daniela) vestuvių proga man įteikė pačią didžiausią dovaną, kokią tik galėjau įsivaizduoti, – į storą sąsiuvinį raudonais viršeliais ranka surašė mano mamos šeimos sardiniškus receptus. Kai kurie iš receptų išspausdinti šioje knygoje. Joje taip pat rasite daug sykių ragautų patiekalų (tiramisų, pesto, rizoto, picos...) ir dar negirdėtų (kiaulienos apelsinų padaže, vištienos aluje, kalabrietiškų švilpikų...).

– Gal jau galvojate apie antrą knygą, kad ir humoristinę – juk garsėjate kaip itin linksmas virtuvės šefas?

– Gamindami pagal mano receptus ir vėliau valgydami jausite Italijos skonius, kartais juoksitės. Turiu svajonę surengti savo stendapą teatre, kur sėdėtų daugiau nei tūkstantis žmonių ir visi juoktųsi iš to, ką sakau, bet dar nepribrendau – mėgstu pajuokauti, bet nežinau, ar tai patiks daugumai, nors palaikymo komandą jau turiu. O jei rimtai – apie antrą knygą dar negalvoju, reikia gyventi šiuo momentu, sulaukti, kaip bus įvertinta pirmoji.

Mamos troškinta triušiena

(Coniglio alla mamma)

"Kai buvau mažas, į triušieną negalėjau net pažiūrėti. Tada mama sugalvojo šitą receptą. Aš zyziau, kad triušiena, bet paragavęs beveik viską suvalgiau vienas. Šis patiekalas man primena vaikystę, kai natūraliai priešiniesi viskam, ko nepažįsti, bet kai paragauji – negali sustoti", – tikina G.L.Demarco.

1 išdarinėtas triušis (su kaulais, supjaustytas stambiais gabalais) arba apie 800 g atskirų triušio dalių,

1 stiklinė miltų,

1 svogūnas,

200 ml sauso baltojo vyno,

druskos,

maltų pipirų,

2 šakelės šviežių rozmarinų,

ypač gryno alyvuogių aliejaus,

1 šaukštas baltojo vyno acto,

1 dėžutė (300 g) konservuotų alyvuogių be kauliukų,

1 šaukštas konservuotų kaparėlių.

Keptuvėje įkaitinkite kelis šaukštus aliejaus, kiekvieną mėsos gabaliuką apvoliokite miltuose ir gerai apkepinkite iš visų pusių. Svogūną supjaustykite pusžiedžiais, sudėkite ant apkeptos triušienos keptuvėje, iš karto supilkite vyną ir leiskite jam nugaruoti. Svogūnai nuo karščio, garuojančio vyno pradeda minkštėti. Pagardinkite druska, pipirais, smulkintais rozmarinais ir ant nedidelės kaitros troškinkite 10 min. Tada sudėkite perpus supjaustytas alyvuoges, kaparėlius ir uždengę keptuvę troškinkite dar 30 min. Pačioje pabaigoje įpilkite vyno acto, jis suteiks malonios rūgštelės. Actą galite pakeisti balzaminiu actu, rinkitės brandintą, ypatingesnio skonio – šlakstykite iš karto baigę troškinti.

Rikotos pyragas

(Torta di ricotta)

300 g rikotos,

250 g sviesto,

3 kiaušiniai,

300 g cukraus,

300 g kvietinių miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

nutarkuotos citrinos žievelės.

Per sietelį pertrinkite rikotą ir padėkite šaltai. Puodelyje išlydykite sviestą. Kitame dubenyje išmaišykite kiaušinius su cukrumi iki šis beveik ištirps, įmaišykite rikotą, citrinos žievelę, miltus su kepimo milteliais, o kai gausite vientisą masę – ir išlydytą sviestą. Kekso formą su skyle per vidurį ištepkite sviestu, pabarstykite miltais ir sukrėskite tešlą. Kepkite 180 °C orkaitėje apie 40 min. Iškeptą pyragą galite apibarstyti milteliniu cukrumi. Labai gardu valgyti kekso gabalėlį pamirkius piene!



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Tai jis mega žvaigžde valgyt moka gamint.

Kaip vaikui paaiškint?

Kaip vaikui paaiškint? portretas
Triušis toks mielas ...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių