Kaip teisingai džiovinti vaisius, daržoves bei grybus?

Kaip veikia vaisių ir grybų džiovyklė?

Vaisių ir grybų džiovyklės nėra sudėtingi įrenginiai. Pagrindinis šio prietaiso elementas – pagrinde esanti bazė, kurioje įmontuotas kaitinimo elementas, ventiliatorius bei elektronika, kuri valdo įrenginio veikimą. Pagrindinis maisto džiovyklės konstrukcijos elementas yra plokšti padėklai, ant kurių dedami maisto produktai. Įjungus įrenginį kaitinimo elementas įkaista iki aukštos temperatūros, o ventiliatorius pradeda stumti šiltą orą į viršų. Šiltas oras skverbiasi per padėklus ir džiovina ant jų sudėtus maisto produktus. Vaisių ir grybų džiovyklėje galima džiovinti įvairius maisto produktus, tačiau populiariausi, žinoma, yra vaisiai, daržovės ir grybai. Nemažai žmonių taip pat šiuose įrenginiuose džiovina žoleles ir mėsą.

Svarbiausi parametrai renkantis vaisių ir daržovių džiovyklę

Galingumas

Svarbu, kad džiovyklė nebūtų per mažos galios (t.y., kad galia nebūtų mažesnė nei 200W). Pe mažas maisto džiovyklės galingumas gali turėti neigiamą įtaką džiovinimo laikui bei efektyvumui. Pažymima, kad maisto produktai turėtų būti džiovinami ne maksimalioje temperatūroje, kurią leidžia pasiekti konkretus džiovyklės modelis, bet optimalioje savo tipui.

Galingumo reguliavimas

Kuo didesnis džiovinimo galios reguliavimas, tuo universalesnė vaisių ir grybų džiovyklė. Vertėtų nepamiršti, kad kietiems vaisiams išdžiovinti reikia visai kitos temperatūros nei švelniems žolelių lapams.

Talpa/padėklų skaičius

Deja, labai retai gamintojai nurodo vaisių ir daržovių džiovyklių talpą, tačiau labiausiai paplitęs yra 10 l standartas. Renkantis maisto džiovyklę, rekomenduojama atkreipti dėmesį į padėklų skaičių ir skersmenį. Optimalus variantas – modelis, kuris turi 5 apie 25 cm skersmens padėklus. Vertėtų paminėti, kad kai kuriose maisto džiovyklėse padėklų aukštį galima reguliuoti.

Oro srauto reguliavimas

Oro srauto reguliavimas – funkcija, kuri leidžia pasirinkti karšto oro srauto greitį. Pavyzdžiui, daržovėms galima nustatyti stipresnį pūtimą, kuris paspartintų džiovinimo procesą, o žolelėms – silpnesnį, leisiantį geriau išsaugoti jų aromatą.

Energijos sąnaudos

Priklausomai nuo maisto džiovyklės modelio, energijos sąnaudos gali būti nuo 200W iki 400W. Jeigu vaisių ir grybų džiovyklę planuojate naudoti tik sezono metu, t.y. vos kelis kartus per metus, šis parametras neturėtų būti didelės svarbos. Jeigu įrenginiu ketinate naudotis reguliariai, būtinai pasidomėkite didesniu energijos efektyvumu pasižyminčiais modeliais.

Į kokias dar funkcijas ir savybes atkreipti dėmesį renkantis vaisių džiovyklę?

Apsauga nuo perkaitimo

Apsauga nuo perkaitimo reiškia, kad įrenginys yra aprūpintas specialiu temperatūros jutikliu, kuris nutrauks maitinimą, jei atsiras maisto džiovyklės perkaitimo grėsmė.    

Automatinis išsijungimas

Automatinis išsijungimas – populiari laikmačio funkcija, kuri leidžia nustatyti laiką, po kurio vaisių ir daržovių džiovyklė automatiškai išsijungs.    

Termostatas

Termostatas užtikrina nustatytos temperatūros stabilumą. Dažnai termostatas turi galimybę pats įjungti ir išjungti kaitinimo elementą.    

Tolygus džiovinimas

Iš tikrųjų tolygus džiovinimas – tai rinkinys skirtingų funkcijų. Tolygų džiovinimą užtikrina aukštos klasės ventiliatorius, termostatas bei tinkama padėklų konstrukcija. Visi šie aspektai lemia, kad vienodos temperatūros oro srautas vienodai pasiekia kiekvieną maisto džiovyklės kampelį.

Medžiagų kokybė

Džiovinimo efektyvumui labai svarbus yra indų sandarumas su padėklais. Įvairūs tarpeliai lemia šilumos praradimą bei netolygų džiovinimą. Rekomenduojama, kad padėklai būtų skaidrūs, nes tai palengvins džiovinimo proceso kontrolę. Atkreipkite dėmesį į tai ar galima plauti padėklus indaplovėje.

Kaip paruošti maisto produktus džiovinimui?

Prieš sudedant maisto produktus į džiovyklę, reikėtų nepamiršti tinkamai juos paruošti ir parinkti atitinkamus parametrus.

Vaisiai

Dažniausiai džiovyklėje džiovinamos slyvos, obuoliai, kriaušės, apelsinai, tačiau taip pat galima džiovinti ir abrikosus, vynuoges, spanguoles ir kitus vaisius bei uogas. Pirmiausia vaisius reikia kruopščiai nuplauti ir pašalinti kauliukus bei sėklas. Vėliau – supjaustyti skiltelėmis. Vaisių džiovinimą reikėtų pradėti nuo maždaug 70 laipsnių ir vėliau temperatūrą siūloma sumažinti iki 50 laipsnių. Jeigu po džiovinimo vaisiai sulipę, reiškia, dar reikėtų tęsti džiovinimo procesą, o jei lūžta, greičiausiai džiovinome per ilgai.  

Daržovės

Džiovinti galima įvairiausias daržoves: burokėlius, morkas ar salierus. Nuplautas daržoves reikėtų supjaustyti panašaus storio griežinėliais. Ankštinių daržovių džiovinimą rekomenduojama pradėti nuo žemesnės – maždaug 40 laipsnių temperatūros. Šaknines daržoves galima pradėti džiovinti maždaug 60 laipsnių temperatūroje.

Grybai

Prieš džiovinimą grybus reikia kruopščiai nuvalyti. Tai padaryti reikėtų be vandens, nes jis įsigers į grybus bei apsunkins džiovinimo procesą. Nerekomenduojama džiovinti labai mažų grybų, nes džiovinimo metu jie dar susitrauks. Grybai paprastai džiovinami apie 6 val. pradedant nuo 50 laipsnių temperatūros.

Žolelės

Žolelės džiovinamos vos jas surinkus. Lapeliai dedami plonu sluoksniu ant vaisių džiovyklės padėklų. Žolelių džiovinimą rekomenduojama pradėti nuo žemesnių temperatūrų, pavyzdžiui, 40 laipsnių.