Pasaulis stebi Mėlynojo mėnulio užtemimą

Mėnulis astronomijos mėgėjams trečiadienį pateikė itin retą – trigubą – staigmeną: vienu metu bus galima stebėti ne tik Mėlynąjį mėnulį, „supermėnulį“, bet ir visišką šio Žemės palydovo užtemimą.

Pastarąjį kartą šie trys reiškiniai buvo sutapę 1982 metais, o kitą kartą tai įvyks tik 2037-aisiais.

Geriausiai mėnulio užtemimas bus matomas vakarinėje JAV dalyje bei Kanadoje ankstų trečiadienio rytą vietos laiku, o Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos gyventojai užtemimą galės stebėti naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.

JAV Rytinėje pakrantėje šio reiškinio nebus matyti; Europa ir didžioji dalis Afrikos bei Pietų Amerikos šio reginio taip pat neišvys.

Mėlynuoju mėnuliu vadinama antrąkart per mėnesį įvykstanti pilnatis. „Supermėnulis“ – reiškinys, kai pilnaties arba jaunaties fazėje esantis mėnulis atrodo esantis arčiau ir ryškesnis nei įprastai.

Be to, tuo pat metu Žemė atsidurs tiesioje linijoje tarp savo palydovo ir saulės, mesdama ant mėnulio savo šešėlį, ir bus galima stebėti pilną mėnulio užtemimą.

Tačiau dalis šviesos, prasiskverbusius per Žemės atmosferą, nudažys tą dangaus kūną baugiai raudona spalva, sukurdama „kruvinojo mėnulio“ reginį.

„Vadinu tai mėnulių „Super Bowl“ (amerikietiškojo futbolo nacionalinės lygos finalu)“, – pirmadienį sakė mėnulio tyrinėtojas Noah Petro (Nojus Petras) iš JAV kosmoso agentūros NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro, įsikūrusio Grinbelto mieste, Merilando valstijoje.

Kiti specialistai šį reiškinį vadina „mėlynuoju kruvinuoju supermėnuliu“.

Bet kokiu atveju, jei dangus bus giedras, reginys bus nepaprastas.

Iš tikrųjų mėnulis arčiausiai Žemės buvo antradienį – dangaus kūnus skyrė 359 tūkst. kilometrų. Tai yra beveik 2 400 km toliau nei sausio 1-ąją stebėtas „supermėnulis“. Per trečiadienio užtemimą mėnulis bus dar toliau nuo Žemės – už 360 200 kilometrų.

Nors „supermėnulis“ laikomas ne tokiu rimtu ir įdomiu mokslininkams reiškiniu kaip kad užtemimas, tai yra šansas paskatinti žmonės pradėti žiūrėti į mėnulį, sakė N. Petro.

„Esu mėnulio tyrinėtojas. Myliu mėnulį. Noriu apginti mėnulį“, – pridūrė mokslininkas.

Kadangi šįkart bus galima išvysti ir Mėlynąjį mėnulį, „tai pernelyg gera galimybė, kad ją praleistumėt“, sakė jis.

Mokslininkai teleskopais iš Havajų stebės į vieną liniją išsirikiavusius saulę, Žemę ir mėnulį bei rinks duomenis iš NASA palydovo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO), besisukančio aplink Žemės palydovą.

Lygiai kaip per visišką saulės užtemimą, praėjusį rugpjūtį stebėtą JAV, atvėso Žemės paviršius, per trečiadienio užtemimą atvės ir mėnulio paviršius. Mokslininkai tyrinės šį staigų atvėsimą, kai tiesioginių saulės spindulių šilumą pakeis didžiulis šaltis.

12 val. 51 min. Grinvičo (14 val. 51 min. Lietuvos) laiku prasidėjęs visiškas mėnulio užtemimas truks kiek ilgiau nei valandą.

„Mėnulis – vienas įspūdingiausių objektų mūsų Saulės sistemoje, – pareiškė N. Petro. – Tai iš tikrųjų yra raktas, (leidžiantis)“ suprasti saulės sistemą aiškinantis mėnulio geologiją ir paviršių.“

NASA 10 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku pradėjo tiesiogines mėnulio transliacijas iš savo teleskopų Kalifornijoje ir Arizonoje.

Verslininkų vilionės

Ten, kur visišką Mėlynojo mėnulio užtemimą bus galima stebėti gyvai, verslininkai siūlo reginį stebėti prabangiai, liukso klasės kambaryje su vaizdu į Ramųjį vandenyną ir net suteikia atitinkamas priemones, tarkim, „Swarovski“ kristalais inkrustuotus žiūronus už 2,5 tūkst. eurų ar auksu padengtą teleskopą už 16 tūkst. eurų. Kaip LRT RADIJUI sako astronomijos entuziastas Kristijonas Svalbonas, Lietuvoje šis užtemimas nebus matomas, nes vyks maždaug 14–19 val. mūsų laiku, bet visi entuziastai portale www.virtualtelescope.eu ras nuorodą ir galės tiesiogiai stebėti transliaciją internetu.

Visišką Mėlynojo mėnulio užtemimą, kai kurių mokslininkų vadinamą Violetinio mėnulio užtemimu, danguje matome susijungus trims elementams: antrajai per mėnesį mėnulio pilnačiai, supermėnuliui ir jo užtemimui.

Kaip atskiri fenomenai, jie nėra tokie reti, bet paskutinį kartą visų trijų elementų susijungimas buvo stebimas 1982 m. O astronomai būtent JAV Mėlynojo supermėnulio užtemimą fiksavo dar 1866 m., prieš daugiau nei 150 metų.

Astronomijos entuziastas K. Svalbonas sako, kad šįkart mėnulis bus kiek arčiau Žemės, todėl danguje jis bus matomas maždaug 7 proc. didesnis ir netgi 14 proc. šviesesnis nei įprastai. Be to, tai bus visiškas mėnulio užtemimas – vadinasi, mėnulis visiškai panirs į Žemės šešėlį.

Paklaustas, kaip nutinka, kad mėnulis priartėja prie Žemės, K. Svalbonas sako, jog mėnulis aplink Žemę sukasi ne tobula apskritimine orbita, o elipse, todėl mėnulio atstumas nuo Žemės kinta maždaug iki 20 tūkst. kilometrų į vieną ir į kitą pusę nuo vidutinio nuotolio.

„Šiaip vidutinis atstumas nuo Žemės iki mėnulio apie 384 tūkst. kilometrų, o dabar jis bus tik apie 360 tūkst. kilometrų – 25 tūkst. kilometrų arčiau nei vidutiniškai. Todėl jis ir bus matome gerokai didesnis ir šviesesnis“, – aiškina K. Svalbonas.

O dvi pilnatys per mėnesį, jo teigimu, nėra astronominis reiškinys – mes jį taip vadiname dėl kalendoriaus sandaros, kai į vieną mėnesį papuola dvi mėnulio pilnatys, kaip įvyko sausį: „Sausio 1–2 d. stojo pilnas mėnulis, o paskutinę mėnesio dieną vėl matysime pilnatį. Todėl ta antroji pilnatis per mėnesį ir yra vadinama Mėlynuoju mėnuliu.“

Nors įvairių kultūrų mitologijoje kalbama apie mėnulio daromą poveikį Žemės gyventojams, K. Svalbono teigimu, ypatingų reikšmių ieškoti nereikėtų.

„Arčiau Žemės esantis mėnulis pirmiausia daro gravitacinę įtaką mūsų vandenynams, gyvajai gamtai. Bet ieškoti kažkokio paslaptingo poveikio žmogaus psichikai nereikėtų, nes bent jau kol kas mokslas nėra to įrodęs“, – sako astronomijos entuziastas.

Jis bus aiškiai matomas, tik gerokai prigesęs ir nusidažęs tarsi kruvina spalva.

Taigi tie, kurie stebės šį reiškinį, anot K. Svalbono, mėnulį matys didesnį nei paprastai, o kai jis visiškai panirs į Žemės šešėlį, nusidažys raudonai oranžine spalva, nes saulės spinduliai, užsilenkdami pro Žemės atmosferą, nudažo mėnulį raudonai.

„Vykstant saulės užtemimui, kai mėnulio diskas uždengia saulę, mes ją matome tarsi iškąstą. Šiuo atveju mėnulis panirs į Žemės šešėlį, dėl to neprapuls iš dangaus. Jis bus aiškiai matomas, tik gerokai prigesęs ir nusidažęs tarsi kruvina spalva“, – pastebi K. Svalbonas.

Reti dangaus reiškiniai gali tapti ir verslo objektu. Tose pasaulio dalyse, kur visišką Mėlynojo mėnulio užtemimą bus galima stebėti gyvai, viešbučiai siūlo išskirtinę galimybę stebėti reginį prabangiai, liukso klasės kambaryje su vaizdu į Ramųjį vandenyną.

Kai kurios kompanijos suteikia ir atitinkamas priemones, pavyzdžiui, „Swarovski“ kristalais inkrustuotus žiūronus už beveik 2,5 tūkst. eurų ar auksu padengtą teleskopą, kainuojantį beveik 16 tūkst. eurų. Žinoma, tokių priemonių griebtis nebūtina – kosmoso entuziastai Lietuvoje galės stebėti visišką Mėlynojo mėnulio užtemimą internete.

„Lietuvoje šis reiškinys tikrai nebus matomas, jis vyks maždaug 14–19 val. Lietuvos laiku. Bet visi entuziastai portale www.virtualtelescope.eu ras nuorodą ir galės tiesiogiai stebėti transliaciją internetu, taip, kaip šį reiškinį matys Rytų Azijos ir Vakarų Amerikos gyventojai“, – sako K. Svalbonas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių