- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė Ukrainos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų pagamino eksperimentinę degtinės „Atomik“ partiją iš kviečių, užaugintų teritorijoje, iš kurios po 1986 metų Černobylio atominės jėgainės katastrofos buvo evakuoti gyventojai, ketvirtadienį pranešė Portsmuto universitetas.
Komanda grūduose aptiko šiek tiek leistiną normą viršijantį radioaktyvaus stroncio kiekį, bet pabrėžė, kad naudojant įprastą distiliavimo procesą vienintelis radioaktyvumo šaltinis degtinėje lieka natūraliai paplitęs anglies izotopas C-14 ir kad jo „lygis yra toks pats, kokio galima būtų tikėtis bet kokiame alkoholiniame gėrime“.
„Atomik“ partijai pagaminti buvo naudojamas vanduo iš Černobylio gręžinių. Distiliuotas alkoholis buvo skiedžiamas mineraliniu vandeniu iš giluminio vandeningojo sluoksnio Černobylyje, kurio cheminė sudėtis panaši į požeminių vandenų Prancūzijos Šampanės regione. Vandenyje nebuvo aptikta jokios radioaktyviosios taršos“, – sakoma Ukrainos valstybinės draudžiamosios zonos valdymo agentūros (HAZO) pranešime.
„Manau, tai visų svarbiausias alkoholio butelis pasaulyje, nes jis gali padėti atgaivinti aplink apleistas teritorijas gyvenančių bendruomenių ekonomiką“, – sakoma universiteto profesoriaus Jimo Smitho (Džimo Smito) pranešime.
J. Smithas, beveik 30 metų tyrinėjantis Černobylio apylinkių užterštumą, bendradarbiavo su naująjį gėrimą pagaminusiais ukrainiečiais kolegomis.
Sprogus Černobylio jėgainės 4-ojo bloko reaktoriui aplink ją buvo nustatyta 30 km spindulio draudžiama zona. Šioje zonoje ir aplinkinėse teritorijose komercinis ūkininkavimas tebėra draudžiamas.
„Privalomojo iškeldinimo zonoje, kur naujos investicijos ir žemės ūkio naudmenų naudojimas tebedraudžiamas, vis dar gyvena tūkstančiai žmonių“, – aiškino J. Smithas.
Mokslininkai sakė pradėję kurti bendrovę „Chernobyl Spirit Company“ ir tikisi vėliau šiais metais pradėti pardavinėti nedidelius degtinės „Atomik“ kiekius.
Planuojama, kad 75 proc. pelno už parduotą degtinę bus paskirstyta vietos bendruomenėms.
„Kad būtų galima pradėti gamybą, reikia išspręsti virtinę teisinių klausimų, o po to mokslininkai tikis pradėti nedidelę eksperimentinę gamybą“, – rašo HAZO.
„Atomik“ buvo sukurta vykdant projektą, finansuojamą Jungtinės Karalystės aplinkos tyrimų tarybai (NERC). Šio projekto tikslas – išsiaiškinti, ar dalį po Černobylio avarijos apleistų žemių būtų galima vėl pradėti naudoti žemės ūkiui.
Tyrėjai pabrėžia, kad šiuo metu privalomos evakuacijos zonoje esama teritorijų, kuriose būtų galima saugiai auginti žemės ūkio kultūras, vykdant atitinkamą radioekologinę kontrolę.
Per 1986 metų balandžio 26-ąją Černobylio elektrinėje driokstelėjusį sprogimą ir netrukus po jo žuvo 30 žmonių. Vėliau, kaip manoma, dar šimtai žmonių mirė nuo patirto apšvitinimo poveikio, bet tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas.
Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių mėgino nuslėpti šią avariją, o vėliau stengėsi nesureikšminti jos masto.
Galiausiai iš draudžiamos zonos buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Mokslininkai sako, kad ši teritorija taps saugi tik po 24 tūkst. metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...