- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekstremalios oro sąlygos bei stichinės nelaimės yra labiausiai tikėtinos ir didžiausią neigiamą poveikį turėsiančios rizikos 2018 metais. Taip skelbiama Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje apie aktualiausias rizikas šių dienų visuomenėms.
Mokslininkai sutaria, kad dėl klimato kaitos sausros, karščio bangos, potvyniai ir panašūs reiškiniai dažnėja ir tampa smarkesniais.
Patiriame tai ir Lietuvoje – štai 2017 m. rudenį dėl liūčių ir pakilusio vandens lygio buvo paskelbta ekstremali padėtis visoje šalyje. O 2015 m. Lietuvą vargino hidrologinė sausra – buvo smarkiai ir ilgam kritęs upių vandens lygis.
Įvairių sričių pasaulio ekspertai sutaria – klimato kaita ir toliau lieka svarbiausiu grėsmių šaltiniu. Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. rizikų ataskaitoje taip pat teigiama, kad itin skiriasi ekspertų (mokslininkų, srities specialistų ir sprendimų priėmėjų) bei visuomenės požiūriai į aktualiausias rizikas.
Visuomenė labiausiai nuvertina tris rizikas: negebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos bei nesėkmes ją švelninant, bioįvairovės nykimą ir ekosistemų žlugimą bei nacionalinio valdymo nesėkmes, rašoma pranešime spaudai.
Koks mūsų atsakas?
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) doc. dr. Audronė Telešienė įsitikinusi, kad kovoje su klimato kaita reikalingas ne tik technologinis ar politinis atsakas, bet ir visuomenių gyvensenos pokyčiai. Todėl unikalus vaidmuo tenka socialiniams tyrimams.
„Tik pasikeitusi pasaulėžiūra ir gyvensena gali ilgalaikėje perspektyvoje užtikrinti tinkamą prisitaikymą prie klimato kaitos ir taršos prevenciją. Be atitinkamų visuomenės nuostatų visi technologiniai laimėjimai liks laboratorijose, o be visuomenės palaikymo visi politiniai sprendimai liks deklaratyvūs“, – teigia A. Telešienė.
Kaip rodo įvairios apklausos, lietuviai nesuvokia klimato kaitos keliamų grėsmių kaip svarbių Lietuvai ar jiems asmeniškai. Tai didžiulė problema.
„Kaip rodo įvairios apklausos, lietuviai nesuvokia klimato kaitos keliamų grėsmių kaip svarbių Lietuvai ar jiems asmeniškai. Tai didžiulė problema. Reikia pripažinti, kad yra itin skubių spręstinų kitų „čia ir dabar“ Lietuvos problemų, pvz., demografinė krizė, socialinė nelygybė, žema perkamoji galia, tačiau ilgalaikių grėsmių negalime ignoruoti“.
Tarptautinė patirtis
Mokslininkų grupė iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Norvegijos, vadovaujama prof. Nicko Pidgeono, 2016 m. atliko tarptautinį tyrimą ir analizavo, kaip tų šalių gyventojai supranta klimato kaitą, kokius atitinkamus politinius sprendimus palaiko, kokiai energijos rūšiai teikia prioritetus (pvz., branduolinei energetikai, naftai, atsinaujinantiems šaltiniams ar kt.) ir kiek yra pasiruošę gyvenimui ekonomikoje be anglies dvideginio emisijų.
KTU SHMMF mokslininkai, remdamiesi užsienio partnerių patirtimi, tirs Lietuvos gyventojų klimato kaitos suvokimą, klimato kaitos politikos sprendimų palaikymą ir pasirengimą gyvensenos pokyčiams. Siekdami perimti atliktų tyrimų patirtį, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ sociologai dr. A. Telešienė, dr. Aistė Balžekienė ir dr. Florianas Rabitzas sausio 15-18 d. dalyvavo moksliniame vizite Kardifo universitete, mokslo grupėje „Rizikos supratimas“ (angl. Understanding risk).
Lietuvoje tyrimai bus atliekami įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“ (sutarties Nr. S-MIP‐17-126/SV3-0511). KTU mokslininkai Lietuvoje atliks apklausas, analizuos sociopolitinį kontekstą, vykdys fokusuotas grupines diskusijas ir žiniasklaidos turinio analizę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...