- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Amžinomis“ vadinamos cheminės medžiagos, naudojamos tokiuose kasdienės apyvokos daiktuose kaip neprisvylančios keptuvės, jau seniai yra siejamos su sunkaus žmonių sveikatos sutrikdymo atvejais – dėl savo potencialaus toksiškumo ir itin didelio patvarumo.
Tačiau chemikai Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje ketvirtadienį paskelbė pagaliau radę revoliucingą metodą naikinti perfluorintiems alkilo sulfonatams (PFAS) gana žemoje temperatūroje ir pasitelkiant įprastus reagentus.
Jų tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Science“, tikriausiai suteikia sprendinį pašalinti ilgalaikį taršos šaltinį, kenkiantį aplinkai, naminiams gyvuliams ir žmonėms.
„Iš tikrųjų būtent todėl užsiimu mokslu – kad galėčiau daryti teigiamą poveikį pasauliui“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė vienas iš pagrindinių studijos autorių Williamas Dichtelis (Viljamas Diktelis), dirbantis Šiaurės Vakarų universitete Ilinojuje.
PFAS buvo pirmąkart sukurti 5-ajame dešimtmetyje ir dabar aptinkami daugelyje daiktų, įskaitant teflonines keptuves, vandeniui atsparius audinius ir putas gaisrams gesinti.
Ilgainiui šie teršalai kaupiasi gamtoje, patekdami į orą, dirvožemį, požeminius vandenis, ežerus ir upes tiek dėl pramonės procesų, tiek dėl nuotėkio iš sąvartynų.
Praeitą savaitę Stokholmo universiteto mokslininkai paskelbė nustatę, kad lietaus vanduo niekur mūsų planetoje nebėra saugus gerti žmonėms dėl užterštumo PFAS.
Net ir maža šių medžiagų koncentracija per ilgą laiką gali pažeisti kepenis, lemti padidėjusį cholesterolio kiekį, silpnesnį organizmo imuninį atsaką, mažesnį naujagimių svorį ir kai kurių atmainų vėžio išsivystymą.
PFAS grupės medžiagos iš vandens gali būti pašalintos filtruojant, bet iki šiol nebuvo parankių būdų jas utilizuoti.
Atveriami nauji keliai
Iki šiol PFAS buvo ardomos daug energijos ir ypatingų sąlygų reikalaujančiais metodais, pavyzdžiui, deginant itin aukštoje temperatūroje arba paveikiant intensyviu ultragarsu.
Be to, deginimas ne visuomet pasiteisina – nustatyta, kad vienoje įmonėje Niujorko valstijoje dalis šių medžiagų būdavo paskleidžiama su dūmais.
PFAS patvarumą lemia anglies ir fluoro jungtys – vienos tvirčiausių organinėse medžiagose.
Fluoras yra elektroneigiamiausias elementas, linkęs prisijungti elektronus iš kitų atomų, o anglis yra linkusi juos atiduoti.
PFAS molekulėse būna ilgos šių jungčių grandinėlės, bet tyrėjų komanda sugebėjo nustatyti kai kurioms šios grupės medžiagoms būdingą silpnąją vietą.
Viename tokių molekulių gale būna grupė deguonies atomų, suteikiančių elektros krūvio netolygumą. Dėl šios priežasties medžiaga gali būti paveikta įprastu tirpikliu ir reagentu esant vos 80–120 Celsijaus laipsnių temperatūrai. Tuomet įvyksta reakcija, per kurią atsiskiria molekulės „galva“, atidengdama lengvai reaguojančią „uodegą“.
„Kai tai įvyksta, suteikiama prieiga prie anksčiau neįžvelgtų [reagavimo] kelių, lemiančių visos molekulės suirimą per virtinę sudėtingų reakcijų“, – sakė W. Dichtelis ir pridūrė, kad galutiniai šio skilimo produktai nekenksmingi.
Antroji studijos dalis yra susijusi su našiais skaičiavimo metodais, padedančiais sudaryti PFAS skaidymo reakcijos kvantinės mechanikos „žemėlapį“.
Šis naujas metodas tikriausiai dar galės būti patobulintas ir pritaikytas kitoms patvarioms medžiagoms ardyti.
Dabartinė studija susijusi su 10 PFAS klasės medžiagų, įskaitant svarbų teršalą „GenX“. Pastaraja medžiaga buvo užteršta Baimės Kyšulio upė Šiaurės Karolinoje, iš kurios vandeniu aprūpinami apie 350 tūkst. žmonių.
Tačiau tai tėra ledkalnio viršūnė, nes JAV Aplinkos apsaugos agentūra yra nustačiusi daugiau kaip 12 tūkst. PFAS grupės cheminių medžiagų.
„Esama kitų klasių, neturinčių to paties Achilo kulno, bet kiekviena jų turės savų silpnųjų vietų“, – sakoma W. Dichtelio pranešime.
„Jeigu galėsime jas nustatyti, žinosime, kaip jas aktyvuoti, kad [medžiagą] sunaikintume“, – pridūrė tyrėjas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...
-
Pirmieji telefonai: tokių dabar tikrai nesinešiotumėte rankinėje15
Mobilųjį telefoną dabar turi kone kiekvienas. Telefonu žmonės ne tik skambina ar rašo žinutes, dažniausiai telefonas atstoja kur kas daugiau prietaisų. Jame integruota kamera, navigacija ir kitos plačiai naudojamos programos. Balandžio 3-ąj...