Uralinių pelėdų laukia nauji inkilai

  • Teksto dydis:

Lietuvos ornitlogų draugija kartu su prekybos tinklu „Iki“ 2012 metais pradėjo projektą, skirtą trijų nykstančių paukščių – uralinės pelėdos (Strix uralensis), žalvarnio (Coracias garrulus) ir kukučio (Upupa epops) – apsaugai. Šios gamtausauginės iniciatyvos metu renkamos lėšos bus naudojamos gerinti minėtų paukščių perėjimo sąlygas (iškeliant inkilus, įrengiant jų apsaugas). Visose „Iki“ tinklo parduotuvėse galima įsigyti daugkartinio naudojimo pirkinių krepšelius su trimis skirtingų paukščių atvaizdais. Po 1 litą nuo kiekvieno nupirkto maišelio bus skirta to paukščio išsaugojimui, su kurio atvaizdu maišelį pasirinks įsigyti pirkėjas.

Viena šių rūšių – uralinė pelėda – Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva buvo paskelbta 2013 metų paukščiu. Šioms retosioms pelėdoms skiriamas ypatingas dėmesys – ieškomos naujos rūšies perimvietės šalyje, tikrinant potencialias paplitimo vietas, keliami ir prižiūrimi inkilai, ruošiamos rekomendacijos miško naudotojams kaip reikėtų ūkininkauti, kad uralinės pelėdos nebūtų išguitos iš dabartinių perimviečių.

Lietuvoje uralinė pelėda daugumoje paplitusi šiauriniuose ir rytiniuose šalies rajonuose. Skaitlingiausios jų populiacijos aptinkamos Biržų girioje ir Adutiškio – Guntauninkų miškuose, kuriems suteiktas Paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas. Jose saugoma didžioji Lietuvoje perinčių šios rūšies pelėdų dalis. Uralinės pelėdos taip pat aptiktos Rokiškio, Panevėžio, Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Varėnos, Tauragės ir kituose rajonuose. Perėjimo atvejis nustatytas Labanoro girioje. Manoma, kad mūsų šalyje galėtų perėti ne mažiau nei kelios dešimtys jų porų.
Siekiant pagerinti perėjimo sąlygas, uralinėms pelėdoms 2013 metais ornitologai pagamino ir iškėlė 30 inkilų: 20 Biržų girioje, o 10 Adutiškio miškuose. Dar 10 LOD ir 4 vietos miškininkų pagaminti inkilai 2014 metų ankstyvą pavasarį ir su vietos miškininkų pagalba papildomai iškelti Adutiškio – Guntauninkų miškuose.

Šios priemonės imtis paskatino vykdyti plataus masto plyni kirtimai šiame miškų masyve. Ortofotografinėje nuotraukoje, darytoje 2013 metais, matyti, jog seni medynai likę tik atskirais lopinėliais. Todėl manoma, kad uralinėms pelėdoms, dažnai perinčioms didelėse drevėse ar ant nulūžusių senų medžių stuobrių, gali pristigti veisimuisi tinkamų vietų. Būtent jų stygių ir turėtų kompensuoti iškelti inkilai.

Kadangi senų, stambių medynų šalyje kasmet vis mažėja, visur, kur veisimosi aptinkamos uralinės pelėdos reikėtų kelti specialiai joms pritaikytus inkilus. Todėl bet kokia informacija apie šios retos pelėdos radimo vietas yra labai svarbi ne tik pažintine prasme, bet ir siekiant pagerinti jos apsaugą. Todėl, jeigu pastebėjote uralinę pelėdą, praneškite Lietuvos ornitologų draugijai el.p lod@birdlife.lt arba tel.nr: 852130498.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių