Kaišiadorių rajone klaidžioja rudasis lokys!

Rudasis lokys vakar apie 22 val. atkeliavo paėsti, kur laukiniams gyvūnams medžiotojai paliko maisto, rašo kaisiadorieciams.lt.

Tai jau antras kartas per pastarąsias savaites, kai Lietuvoje pastebimas rudasis lokys. Kyla klausimas, ar tai tas pats mūsų šalyje itin retas laukinis žvėris, kuris gegužės 15 d. buvo nufotografuotas Trakų rajone.

Tą rytą Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lektorė Renata Mackevičienė kartu su vyru, Lietuvos ornitologų draugijos nariu Marijonu, stebėdama paukščius Trakų rajono apylinkėse sutiko rudąjį lokį (Ursus arctos). Apie 10 valandą ryto jie pamiškėje pastebėjo ant žemės tupintį jūrinį erelį – pakilęs jis naguose nusinešė kažkokį paukštį. Tuo metu už 130 m iš Inklėriškių miško per kanalizuotą Cirvijos upeliuką perbrido stambus gyvūnas. Didelei ornitologų abiejų nuostabai, tai buvos rudasis lokys!

„Iš upeliuko išlipęs į atvirą pievą, nusipurtęs savo sušlapusį kailį, apsidairęs ir tikriausiai pajutęs žmogaus kvapą, lokys pradėjo bėgti link Pamerkių miško, per atvirą, apie 1 km ilgio pasėlių lauką. Perplaukęs Merkio upę lokys dingo miško tankmėje“, – apie netikėtą reginį pasakojo R. Mackevičienė.

Renata turėjo fotoaparatą, kurio dėka pavyko įamžinti retą gyvūną nuotraukose. 

Iki XVIII–XIX a. šis žvėris buvo paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje (Atlaso kalnų srityje), šiaurinėje Azijos dalyje (į pietus nuo Himalajų) ir Šiaurės Amerikoje. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje arealas labai pakito lokio nenaudai, išliko tik izoliuotos arealo dalys. Lietuvoje rudieji lokiai jau nebegyvena daugiau nei 130 metų.

Lietuvos gamtininkas Tadas Ivanauskas nurodo, kad paskutinis lokys Lietuvoje nušautas 1883 m. Ši rūšis yra įtraukta į Lietuvos respublikos saugomų rūšių 0(Ex) kategoriją (t.y. išnykusi ar galbūt išnykusi rūšis), europiniu mastu įrašyta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. L. Balčiausko (2015 m.) duomenimis, į Lietuvą lokiai kartais užklysta iš Latvijos (suskaičiuojama iki 10) ar Baltarusijos (aptinkama apie 140–180 individų). 1967 m. lokys pastebėtas Alytaus, 1968 m. – Varėnos rajonuose, 1975 m. vienas matytas Biržų girioje, o 1982 m. – Ukmergės rajone, 2009 m. – Švenčionėlių medžiotojų būrelis pastebėjo lokio pėdsakus Labanoro girioje.

Prieš šešerius metus (2011 m.) šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, valstybinės sienos apsaugos pareigūnai užfiksavo į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Mokslininkai patvirtino, kad tai rudojo lokio pėdsakai. Prieš 15 metų pėdsakai buvo matyti net Vilniaus miesto ribose, už Žaliųjų ežerų.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, aplinkosaugininko Selemono Paltanavičiaus, mažai tikėtina, kad lokys apsigyventų Lietuvoje – čia nėra pakankamų ramių vietovių jam įsikurti.

„Tam reikia didesnio ploto, kur būtų ramybė, nesilankytų žmonės, nedirbtų technika, nevažinėtų mašinos. Galbūt galėtų kur nors Čepkelių rezervate gyventi, Labanoro girioje. Bet šiaip Lietuvos miškai yra gana judrūs, lankomi ir meškoms tokių vietų, kur jos galėtų būti garantuotos savo ramybe, nelabai yra“, – sakė jis.

Nors tikimybė sutikti lokį menka, gamtininkas pabrėžė, kad jį pamačius reikėtų neišsigąsti, nebėgti. Kadangi žvėris gali būti užsiėmęs, ieškoti maisto ir neišgirsti artėjančio žmogaus, todėl reikėtų imti garsiau kalbėti: supratęs, kad žmonės netoliese, lokys pats stengsis pasitraukti.