- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasaros pabaigoje – rudenį, migruodami ar ieškodami tinkamų žiemaviečių, šikšnosparniai neretai įskrenda į biurus, gyvenamuosius kambarius, bendrus pastatų koridorius. Geriausias būdas „išprašyti“ gyvūnėlį iš namų – leisti jam pačiam susirasti kelią lauk. Nepanikuokite, žinokite, kad šikšnosparnis išsigandęs dar labiau nei jūs. Gyvūno baidymas ar mojavimas rankomis tik paskatins jį dar labiau blaškytis po kambarį. Pateikiame keletą patarimų, kaip tinkamai elgtis su šiuo svečiu.
Nors šikšnosparniai yra vienas iš gausiausių žinduolių būrių, jų gausa Europoje ir visame pasaulyje mažėja. Šiuo metu iš 14 Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių į Lietuvos raudonąją knygą yra įrašyta 11 šikšnosparnių rūšių, tačiau aplinkosaugos teisės aktais yra numatyta visų Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių apsauga.
Prie šikšnosparnių apsaugos galime prisidėti ir kiekvienas mūsų: leiskime jiems netrikdomiems gyventi mūsų kaimynystėje, iškelkime specialius inkilus, netrikdykime jų žiemavietėse žiemos įmygio (hibernacijos) metu, padėkime saugiai palikti uždarą patalpą, netyčia į ją patenkus. Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos, aptikę ant sienos kabantį ar po kambarį skraidantį šikšnosparnį daugelis žmonių išsigąsta ir nežino, kaip teisingai, nesukeliant pavojaus gyvūnui, išleisti jį iš patalpos. Į uždarą erdvę patekęs šikšnosparnis dažniausiai sukasi ratais ieškodamas vietos, pro kurią galėtų išskristi. Kartais pavargęs šikšnosparnis nutupia pailsėti ant užuolaidos ar sienos ir atgavęs jėgas vėl pakyla. Šikšnosparniui įskridus į kambarį reikėtų elgtis taip:
- Pirmiausia uždarykite visas duris, vedančias į kitus kambarius.
- Atidarykite langus ir/ar į lauką vedančias duris, kad šikšnosparnis galėtų išskristi.
- Iš kambario išveskite visus naminius gyvūnus, ypač kates ir šunis (naminiai gyvūnai gali pradėti blaškytis, gaudyti šikšnosparnį ir taip apsunkinti šikšnosparnio „laisvinimo operaciją“).
- Išjunkite šviesas ir išeikite iš kambario.
- Nebandykite nukreipti šikšnosparnio lango link, tiesiog leiskite jam pačiam susiorientuoti aplinkoje. Per kelias minutes šikšnosparnis turėtų nurimti, apsiprasti, nustatyti durų ar lango buvimo vietą ir išskristi laukan.
Jei šikšnosparnis neskrenda lauk, o tupi ant užuolaidos ar sienos, tuomet imkitės kito veiksmų plano:
- Užsimaukite pakankamai storas pirštines (šikšnosparnių ar bet kokių kitų laukinių gyvūnų negalima imti rankomis be pirštinių!).
- Besiilsintį šikšnosparnį uždenkite didesniu indu, pavyzdžiui, plastikiniu dubeniu ar dėžute nuo batų. Tuo metu gyvūnas būna pavargęs ir pasimetęs, todėl jums besiartinant nepradės skristi.
- Tarp indo ar dėžutės ir sienos įstumkite tvirto kartono lapą gyvūnui sulaikyti. Stumti kartoną reikia neskubant, labai atsargiai, kad nesužeistumėte šikšnosparnio kojų. Neišsigąskite, jeigu šikšnosparnis pradės garsiai cypti – taip jis bando jus išgąsdinti.
- Tvirtai laikykite prispaudę kartoną ant indo ar dėžutės, kartu atitraukite nuo sienos ir išneškite į lauką. Indą ar dėžutę nukreipkite nuo savęs, apverskite, kad šikšnosparnis liktų ant kartono ir gyvūnėlį padėkite saugioje vietoje virš žemės – ant atbrailos, tvorelės ar medžio. Šikšnosparnis ne iš karto nuskris, todėl svarbu, kad jis būtų virš žemės. Taip gyvūną apsaugosite nuo plėšrūnų, kol jis apsipras ir susiorientuos. Be to, skirtingai nei paukščiai, dauguma šikšnosparnių prieš pakildami skristi turi pasileisti nuo pakylos ir įsibėgėti.
- Jeigu aptikote šikšnosparnį dienos metu miegantį ant sienos, nuimkite jį, orui laidžia medžiaga uždenkite dėžutėje ir palaukite iki vakaro. Vakare šikšnosparnis taps aktyvus ir galės skristi.
Jei jums reikia patarimo dėl tinkamo elgesio su neprašytu svečiu – šikšnosparniu, susisiekite su šikšnosparnių apsaugos specialistu Deividu Makavičiumi (tel. +370 620 30707). O jei šikšnosparnis nutūpęs sunkiai pasiekiamoje vietoje ar paniškai bijote gyvūno, kreipkitės į Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistą Remigijų Karpušką (tel. +370 684 63709). Lietuvos gamtos fondas, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Susipažinkite - šikšnosparniai“ įsipareigoja 2013 metais esant būtinybei atvykti pas visus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje gyvenančius gyventojus ir pasirūpinti į gyvenamąsias, darbo patalpas įskridusiais ar netinkamai žiemavietę pasirinkusiais šikšnosparniais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...