Svarbu išlaikyti hierarchiją

Pernelyg lepinami augintiniai tampa tikrais namų karaliais ir patys sprendžia, kaip ir kada jiems elgtis. Šeimininkai, dažnai to net nesuvokdami, palaipsniui praranda autoritetą ir tai išprovokuoja šuns elgesio problemas, apsunkina kasdienį gyvenimą.

„Šunys yra gaujos gyvūnai, kuriems svarbu aiški struktūra ir taisyklės, todėl šeimininkas turi tapti tvirtu ir nuosekliu lyderiu. Jei šuo nejaučia aiškios hierarchijos, jis gali pradėti manyti, kad pats yra atsakingas už sprendimų priėmimą, gali pats spręsti, kaip elgtis, kas dažnai sukelia nepaklusnumą, nerimą ar net agresiją. Tinkamai nustatytos ribos mažina augintinio stresą ir padeda išvengti elgesio problemų“, – aiškina M. Gustaitis.

Anot specialisto, dažnai šeimininkai skundžiasi, kad jų augintinis ignoruoja komandas, tempia pavadėlį, neateina pašauktas, šokinėja ant žmonių ir t. t. Dažniausiai visų šių problemų priežastis yra netinkamai suformuota hierarchija, nes jeigu augintinis gauna viską – žaislų, ėdalo, dėmesio – be pastangų, jis mano esąs namų valdovas.

Pasak M. Gustaičio, geriausias būdas pakeisti šuns elgesį – keisti jo mąstymą nuo „aš esu šuo milijonierius“ į „aš esu šuo darbuotojas“. „Tai galima pasiekti ribojant prieigą prie resursų ir nustatant aiškias taisykles“, – teigia specialistas.

Svarbiausia – nuoseklumas

Pasak M. Gustaičio, norint pakeisti ilgus metus formuotą šuns elgesį, reikia laiko ir kantrybės.

„Svarbiausia – nuoseklumas. Nenorėkite pasiekti rezultatą per savaitę ar dvi. Tai procesas, kuris gali trukti mėnesius. Tačiau atkaklumas ir taisyklių laikymasis garantuoja sėkmę“, – akcentuoja dresūros specialistas ir priduria, kad pasikeisti gali visi šunys nepaisant jų amžiaus, dydžio ar veislės.

Gali padėti ir dresūros užsiėmimai, ypač grupiniai, nes šunys geba mokytis ir mėgdžiojimo būdu, todėl dirbant grupėje progresas dažnai būna spartesnis.

Anot M. Gustaičio, ėdalas yra vienas efektyviausių manipuliacinių svertų dresuojant šunį, nes jis atitinka pagrindinį augintinio instinktą – išlikimą. Šuo natūraliai siekia gauti ėdalo, todėl tinkamai jį naudojant galima formuoti norimą elgesį, stiprinti paklusnumą ir gerinti tarpusavio ryšį. Kai ėdalas nėra prieinamas nuolat, o tampa atlygiu už tinkamai atliktas komandas ar mus tenkinantį elgesį, šuo ima labiau koncentruotis į šeimininko nurodymus. Tai leidžia ne tik efektyviai išmokyti naujų įgūdžių, bet ir išlaikyti aiškią hierarchiją – šeimininkas tampa resursų valdytoju, o šuo supranta, kad jo gerovė priklauso nuo paklusnumo ir bendradarbiavimo. Taigi ėdalą geriausia dalyti per pasivaikščiojimus kaip atlyginimą už paklusnumą ir gerą elgesį.

Motyvuoti gerai elgtis

Anot specialisto, kita labai veiksminga priemonė keisti šuns elgesį – narvas.

„Iš pradžių narvas gali būti naudojamas kaip kontrolės priemonė, o ilgainiui tapti šuns saugia vieta – tarsi jo miegamasis“, – aiškina M. Gustaitis.

Anot specialisto, svarbu, kad narvas nebūtų siejamas su neigiamomis emocijomis ar bausmėmis. Tinkamai prie jo pripratintas augintinis jame jausis saugus ir ramus. Tai ypač svarbu šuniukams, kurie dar tik mokosi namų taisyklių – narvas padeda išvengti netinkamo elgesio, pavyzdžiui, daiktų graužimo ar netvarkos namuose.

Dresūros specialistas akcentuoja, kad labai svarbu išmokyti augintinį, kad dėmesys ir žaidimai nėra savaime suprantamas dalykas, o užsitarnaujama privilegija.

„Jei šeimininkas nuolat glosto, kalbina ar žaidžia su augintiniu be jokios priežasties, šuo gali pradėti manyti, kad dėmesys jam priklauso bet kada ir be pastangų. Tai gali paskatinti reiklų, net įkyrų elgesį – šuo gali loti, reikalauti jį glostyti ir t. t. Geriausia skatinti šunį dėmesiu tada, kai jis tinkamai elgiasi, pavyzdžiui, ramiai laukia, užmezga akių kontaktą ar paklūsta komandai. Taip šuo supranta, kad norėdamas gauti dėmesio turo elgtis tinkamai“, – aiškina M. Gustaitis ir priduria, kad taip šuo tampa motyvuotesnis bendradarbiauti, nes supranta, kad jo pastangos duoda rezultatą.

Manipuliacija ir emocijos?

Anot specialisto, šuns žaislai taip pat neturėtų būti nuolat jam prieinami, nes tuomet jie praranda savo vertę ir tampa nebeįdomūs. Geriausia juos laikyti atskirai ir duoti tik tam tikru metu – kaip paskatinimą už tinkamą elgesį ar užimtumo priemonę.

„Dažnai šeimininkai, grįžę namo, randa sugraužtus batus ir nusikaltusį atrodantį šunį. Tačiau svarbu suprasti, kad šuo nejaučia kaltės taip, kaip mes. Šuo išmoksta, kad tam tikra jo išraiška, susigūžimas ar nusuktas žvilgsnis gali sukelti žmogaus gailestį ir sušvelninti padarinius. Todėl neinterpretuokite šuns išraiškos kaip kaltės jausmo, o susitelkite į aiškių taisyklių formavimą, kurios padės kurti harmoningus santykius su augintiniu ir užkirsti kelią nepageidaujamam elgesiui“, – įspėja instruktorius.