- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Drugeliai, apspintantys vėžlių akis. Skamba tarsi iš pasakos ar siaubo filmo, tačiau iš tikrųjų šie drugeliai taip elgiasi dėl gyvenamosios aplinkos subtilybių.
Šiems vabzdžiams labai reikia druskų, šiuo atveju – natrio. To šaltiniu tampa vėžlio ašaros, kurias vabzdžiai bando išgerti. Tokia procedūra didiesiems gyvūnams nekenkia. Tai yra puikus bendradarbiavimo gamtoje pavyzdys.
Tačiau norint suprasti, kodėl drugeliams reikia druskų, pirmiausiai turime suprasti unikalią Peru, kur ir gyvena šie vabzdžiai, geografiją.
Toliau nuo krantų, žemyno gilumoje Andų kalnai tarsi atitveria orą bei mineralų telkinius nuo lietaus, kuris atkeliauja nuo Ramiojo vandenyno. Nors toje vietoje yra džiunglės, kuriose drėgmės tikrai netrūksta, čia lietus jau atkeliauja nuo Atlanto vandenyno.
Prieš pasiekdamas Peru džiungles šis lietus keliavo per visą Braziliją, beveik per visą Pietų Ameriką, todėl jau yra praradęs beveik visus mineralus. Šis lietus dar turi išsaugojęs keletą rūšių mineralų, tačiau jame visiškai nėra natrio.
Taigi natrio ieško ne tik Peru drugeliai, bet ir visi čia gyvenantys žolėdžiai. Gyvūnams reikia druskų, kad galėtų reguliuoti savo kūnus.
Natūralu, kad žolėdžiai gauna mažiau druskų iš gamtos, todėl jų turi ieškoti papildomai, iš alternatyvių šaltinių. Būtent dėl šių reiškinių dauguma gyvūnų Peru elgiasi taip keistai.
Pavyzdžiui, papūgos paupiuose laižo molį, o prakaituotas žmonių kūnas tiesiog traukte traukia vabzdžius. Juos taip pat pritrauks ta vieta, kurioje „paliksite“ savo šlapimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...