1930-aisiais, statant Huverio užtvanką, netoliese buvęs Sent Tomaso miestelis buvo evakuotas, nes jo teritorija turėjo atsidurti naujojo dirbtinio ežero dugne.
Dabar dėl dešimtmečius trunkančios didžiulės sausros, apėmusios JAV pietvakarius, miestelis vėl iškilo iš savo vandens kapo.
Šimtus metų Kolorado upė tekėjo per 2,3 tūkst. km nuo savo ištakų šiaurės centrinėje Kolorado dalyje iki deltos, kur ji įteka į Kalifornijos įlanką.
Vėliau atvyko Vakarų kolonistai ir 1909 m. čia pastatė pirmąją užtvanką.
Šiandien Kolorado upės pagrindiniame ruože yra 15 užtvankų, tačiau nė viena iš jų nėra svarbesnė už Huverio užtvanką, kuri suformavo Meado ežerą ir tiekia vandenį didiesiems miestams bei milijonams akrų dirbamos žemės visame sausringame Pietvakarių regione.
Statant šią užtvanką, nuo žemėlapio teko nušluoti Sent Tomaso miestelį, kuris dabar vėl iškilo į paviršių dėl visame regione vyraujančios nuolatinės sausros.
Miestelis, kurį 1865 m. įkūrė mormonai naujakuriai, veikiausiai nuolat kentėdavo nuo natūralių Kolorado upės potvynių.
1928 m. tuometis JAV prezidentas Calvinas Coolidge’as pasirašė įstatymą, kuriuo buvo pradėta Boulderio (vėliau pavadinta Huverio) užtvankos statyba.
Pagrindinis tikslas buvo sukurti dirbtinį ežerą užtvankos papėdėje, o Sent Tomasas buvo būtent to ežero dabartinėje teritorijoje.
1935 m. užtvankos vanduo pradėjo pamažu užtvindyti miestelį, paskutinis jo gyventojas – Hughas Lordas – iš savo namo išplaukė tik 1938 m. liepos 11 d.
Per ilgai trunkančią didžiulę sausrą JAV pietvakariuose, kuri prasidėjo dar 2000 m., po vandeniu paskendusios Sent Tomaso miesto liekanos pamažu iškyla.
2002 m. iš vandens išlindo „Hannig“ ledainės viršūnė, kol galiausiai iškilo visas miestelis, įskaitant mokyklos, viešbučio ir pašto pastatų pamatus.
Kadangi vanduo nebesugrįžo, lankytojai dabar gali apžiūrėti Sent Tomaso griuvėsius.
Naujausi komentarai