- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar per karantiną pamėgus laisvalaikį leisti gamtoje, tokia poilsio forma vis populiarėja, tačiau daugelis pamiršta ar ignoruoja taisykles, kurių reikėtų laikytis gamtoje. Kokios taisyklės, kodėl jų reikia laikytis ir kas nutiks, jei to nedarysime, atsako Žuvinto biosferos rezervato, kuriame yra ir gamtos mokykla, grupės patarėjas Tomas Pikūnas
Situacija gerėja
„Kasdienėje veikloje, namuose ar darbe taip pat gausu taisyklių ir reikalavimų, kurių būtina laikytis, todėl žmonės, atvykę praleisti laisvalaikio gamtoje, atsipalaiduoja, jaučiasi komfortiškai, atsiriboja nuo kasdienybės ir visų juos supančių rūpesčių, o tai ir pastūmėja nepaisyti gamtoje egzistuojančių taisyklių“, – komentavo T. Pikūnas.
Vis dėlto, jo nuomone, situacija gerėja – žmonės darosi sąmoningesni, atsakingesni, mat jau nuo mažų dienų darželiuose, mokyklose vaikai supažindinami su gamtoje egzistuojančiomis taisyklėmis.
„Saugomose teritorijose yra organizuojamos įvairios pamokėlės, edukacinės išvykos, kurių metu supažindinama ne tik su mus supančios gamtos grožiu, teikiamomis fizinėmis gėrybėmis ar emocine nauda, bet ir paaiškinama, kaip reikia išsaugoti gamtą ir kaip kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti. Prie šios misijos prisijungia ir žiniasklaida ir kiti informacijos šaltiniai“, – tvirtina pašnekovas.
Gamtininko patarimai
Pasak Žuvinto biosferos rezervato atstovo, dažniausiai netinkamai elgiamasi atostogų metu, vasaros laikotarpiu: leidžiama garsi muzika, deginami laužai tam neskirtose vietose, automobiliai statomi arti vandens telkinių, lankomasi tam neskirtose vietose.
Svarbu nekurti laužų ir naudoti atvirą ugnį tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų.
„Dažnai netinkamai elgiamasi, kai norima kokioje nors teritorijoje vykdyti tam tikrą veiklą, pavyzdžiui, šienauti, grybauti ar uogauti. Šiais atvejais dažnai iškyla problemų, nes ne visur tai galima daryti“, – atkreipė dėmesį T. Pikūnas.
Tarp pagrindinių dešimties elgesio gamtoje taisyklių yra ir šios: nesilankyti tam neskirtose vietose (rezervatuose), netriukšmauti ar kitaip netrikdyti laukinių gyvūnų, netrikdyti kitų asmenų, besilankančių miške, poilsio, neplauti transporto priemonių miške, šalia vandens telkinių ir nešiukšlinti.
„Svarbu nekurti laužų ir naudoti atvirą ugnį tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų ir kitų daiktų, galinčių sukelti gaisrą. Septintoji taisyklė – nekirsti medžių, krūmų, kitų augalų, ar kitaip jų nežaloti, neardyti miško paklotės. Aštuntoji – negaudyti, nenaikinti laukinių gyvūnų, jų negabenti iš laukinės gamtos, nerinkti kiaušinių, neardyti gyvūnų būstų (olų, drevių, lizdų, skruzdėlynų, inkilų). Devintoji – negadinti želdinių apsaugos įrenginių, poilsiaviečių ir kitos rekreacinės įrangos, informacinių ir įspėjamųjų ženklų, kvartalinių linijų stulpų, geodezinių ženklų, riboženklių ar kitų įrenginių. Ir paskutinė – nepaleisti miške šunų be antsnukio; antsnukis nebūtinas, jei šuo vedamas už pavadėlio“, – vardijo gamtininkas.
Reikėtų pasimokyti
Žuvinto biosferos rezervato atstovo teigimu, už taisyklių nesilaikymą ar tam tikros neleistinos veiklos vykdymą dažnu atveju gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė – skirta bauda, kurią teks susimokėti, arba bus įspėjama.
„Nesilaikydami minėtų taisyklių, ne tik turėsime už tai atsakyti, bet sukelsime neigiamą poveikį mus supančiai aplinkai. Būtent dėl to apie gamtos saugojimą reikia kalbėti nuo pat mažų dienų, kadangi vaikystėje formuojasi mūsų pagrindiniai elgesio įpročiai, sąmoningumas, mąstymo ypatybės. Jei pradėsime edukuoti vaikus kuo anksčiau ir paaiškinsime, kaip reikia elgtis, bus tik geriau. Nepamirškime, kad ir suaugusiesiems kartais reikia priminti apie gamtosaugos reikalavimus, nes taisyklės ir visi reikalavimai nuolat pasipildo“, – akcentavo T. Pikūnas.
Jis pridūrė, kad geriausias būdas mokyti vaikus yra per pažinimą – būtent tai daro saugomų teritorijų gamtos mokyklos, kurių Lietuvoje šiuo metu yra devynios: Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose, taip pat Sirvėtos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Varnių, Žagarės regioniniuose parkuose ir Žuvinto biosferos rezervate.
„Jaunajai kartais reikia padėti suprasti, kodėl yra saugoma ir kas yra saugoma, kas nutiks, jei to nedarysime. Siekti, kad visiems vaikams ir suaugusiesiems gamtos mokyklos durys būtų atviros, kad tai taptų erdve, kuri laukia visų, norinčių pažinti Lietuvos saugomą teritoriją, kraštovaizdžius ir jų vertybes. Per stebėjimą ir pažinimą padėti vaikams suvokti save kaip visumos dalelę, žadinti troškimą pažinti gamtą, gerbti, mylėti ir saugoti supančią aplinką. Kad gamtos stebėjimas taptų nuolatiniu procesu, vykstančiu kasdieniame gyvenime. Skatinti, ugdyti vaikų smalsumą, auginti dvasines, intelektines, emocines ir fizines savybes per patyrimą ir pažintį su gamta“, – teigė pašnekovas.
Anot T. Pikūno, gamtos mokykla jaunąją kartą keičia iš esmės: padeda susivokti, kad esame visumos dalelė, kuri turi įtaką didžiajai daliai gamtos išteklių.
„Jaunoji karta tikrai yra labiau edukuota, smalsesnė ir jai informacija lengviau pasiekiama ir suprantama. Suaugusiesiems reikėtų pasimokyti iš jaunesniųjų didesnio užsispyrimo, noro sužinoti, pakeisti, išsaugoti“, – reziumavo jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...